Motociklai pavojingi
Motociklu važiuoti žiemą, žinoma, įmanoma, tačiau pavojinga. Nuo lapkričio 10 iki balandžio 1 jie privalo būti apauti žieminėmis padangomis (gali būti, kad 2016-aisiais šis terminas trumpės iki trijų žiemos mėnesių). Žiemines padangas motociklams gauti sunku – jų pasirinkimas nedidelis, o ir ne kiekvienam modeliui jos gaminamos.
Anksčiau motociklams žieminių padangų nereikėjo – šis reikalavimas įsigaliojo tik praėjusių metų spalio 11-ąją. Motociklininkai laimingi zvimbdavo gatvėmis jau kovo mėnesį, kai tik pašviesdavo saulė, tačiau dabar tą darydami rizikuoja ne tik policijos bauda, bet ir civilinio draudimo galiojimu.
Eismo įvykių, kuriuose buvo kalti motociklų ar mopedų vairuotojai, 2015-ųjų sausio-kovo mėnesiais buvo 6, tuo tarpu analogišku laikotarpiu 2014-aisiais – 12
„Motociklas yra motorinė transporto priemonė. Kiek mes domėjomės, padangų pardavėjai 90-čiai procentų motociklų galėtų surasti universalią ar žieminę padangą. Galbūt to padaryti negalėtų nebent čioperio savininkas, kurio motociklo galinė padanga yra 300 mm ar daugiau pločio“, - po įstatymo priėmimo sakė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.
Motociklininkų bendruomenė nebuvo patenkinta: dėl pasivažinėjimo kelias kovo ar lapkričio dienas žieminių padangų juk niekas nepirks ir nemontuos. Tačiau avarijų statistika liudija ką kita: eismo įvykių, susijusių su motociklais ir mopedais, 2015-ųjų pradžioje įvyko mažiau nei 2014-aisiais.
Eismo įvykių, kuriuose buvo kalti motociklų ar mopedų vairuotojai, 2015-ųjų sausio-kovo mėnesiais buvo 6, tuo tarpu analogišku laikotarpiu 2014-aisiais – 12. Analogiškai sumažėjo ir šiomis transporto priemonėmis važiavusių asmenų skaičius – nuo 14-os 2014-ųjų pirmus tris mėnesius iki šešių sužeistųjų 2015-ųjų pradžioje.
Garsus motociklų lenktynininkas Šarūnas Pladas pripažįsta, kad ankstyvą pavasarį, kai lauke šviečia saulė, tačiau oro temperatūra tesiekia kelis laipsnius, motociklu lįsti į gatvę nederėtų.
„Iš patirties galiu pasakyti, kad sukibimas yra žymiai prastesnis, kai temperatūra yra vos 5 ar 10 laipsnių šilumos. Važinėdamas gatvėmis tą jausdavau ir nerekomenduoju niekam važinėti motociklais iki balandžio pirmosios. Jei norite važiuoti – važiuokite į trasas, bet gatvėse tą daryti tuo metu nesaugu“, - kalbėjo Š.Pladas.
Dviračiais – viskas įmanoma
Tuo tarpu dviračiais važinėjimas žiemą įmanomas patiriant kur kas mažiau kompromisų saugumo srityje. Pats geriausias to įrodymas – dviračiai populiariausi Olandijoje bei Danijoje, šalyse, kurios tikrai nelepina oro sąlygomis. Daug dviračių infrastruktūros objektų galima rasti ir Švedijoje – čia pasiteisinimas, kad dviračiu nevažiuojama dėl blogo oro, negalioja.
„Švedijos miestas Erebru, kai sninga, pirmenybę teikia dviračiams. Mieste, kai sninga, pirmiausia nuvalomi ir smėliu pabarstomi dviračių takeliai. O dviratininkai turi specialias žiemines padangas su spygliais, taigi žiema jų negąsdina“, – sako Karen Vancluysen iš transporto inovacijomis besidominčių Europos miestų ir regionų tinklo POLIS.
Panaši situacija yra ir Olandijos mieste Groningene – čia prie dviračių takuose esančių šviesoforų įrengti jutikliai, kurie fiksuoja, kada per lietų dviratininkas sustoja prie sankryžos. Kad nereikėtų ilgai šlapti, dviračiui kiek įmanoma greičiau uždegamas žalias signalas.
Lietuvoje dviračiu važiuoti žiemą netgi paprasčiau nei minėtose valstybėse – čia miestuose būna mažiau sniego nei Švedijoje, o ir lyja rečiau nei Olandijoje. Italijoje ar Ispanijoje žmonės skundžiasi dėl priešingos problemos – vasarą, kai oro temperatūra viršija 30 laipsnių, ten važinėti dviračiu tampa per karšta.
Norint pasiruošti dviračio kelionėms žiemą, tereikia jai nusiteikti ir pasirinkti tinkamą aprangą. Ji neturi būti labai šilta, kadangi dviračio mynimas yra fizinis užsiėmimas, kurio metu ir taip sušylama. Būti šlapiam šaltyje yra daug blogiau nei tiesiog jausti vėsą, bet būti sausam. „Lietuviškoms“ žiemoms, jeigu tik takai valomi, nebūtinos nei kitos dviračio padangos, nei šildomos sėdynės ar kiti Šiaurės Europoje dažnai matomi atributai.
