Rugpjūčio mėnesį buvo pakeista eismo tvarka vairuotojų „edukologijos“ arba „pedagoginiu“ vadinamoje žiedinėje sankryžoje, Vilniuje. Rytinio piko metu eismas čia vyko intensyviai, tačiau laisvai eismo srautas judėjo tikrai ne visomis kryptimis.
Važiuojant Edukologijos universiteto žiedu, mažiausiai skųstis turėtų vairuotojai, kurie į jį įvažiuoja iš Konstitucijos prospekto. Čia yra keturios eismo juostos, iš kurių dvi skirtos tik važiavimui į dešinę, Šeškinės arba Baltupių link.
Likusiomis dvejomis juostomis žiede galima važiuoti pirmyn. Iš pirmo žvilgsnio, didelis srautas automobilių, atvažiuojančių iš Konstitucijos pr., kelionę tęsią sukdami į Geležinio Vilko gatvę, Seimo tunelio link. Taip yra ir statistiškai. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės Eismo skyriaus vedėjo Tomo Kamaičio turimus duomenis, šia kryptimi per valandą pravažiuoja 800 automobilių.
Kita didelio intensyvumo kryptis – nuo Šeškinės kalno ir Geležinio Vilko gatvės sankryžos. Eismo organizavimas buvo pakeistas atsižvelgiant į transporto intensyvumą šia kryptimi.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniaus laukia permainos – meras įvardijo, kur „išdygs“ viadukai ir keisis eismo tvarka
„Atvažiavus nuo šios sankryžos, įvažiuoti į žiedą ir tęsti kelionę Konstitucijos pr. link, anksčiau buvo galima tik viena eismo juosta, nors srautą šia kryptimi sudaro daugiau nei 1 tūkst. transporto priemonių per valandą.
Dabar sudarytos galimybės ta pačia kryptimi važiuoti dvejomis eismo juostomis: antrąją tik į Konstitucijos pr., o pirmąją – visomis kryptimis. Anksčiau vairuotojai ignoruodavo kelio ženklus ir mėgindavo į žiedą įvažiuoti iš pirmos eismo juostos ir persirikiuoti pačiame žiede“, – detalizuoja T. Kamaitis.
A.Pakėnas: atsižvelgiama nebūtinai į vairuotojų poreikius
Tačiau vairavimo mokyklos „Amplius“ vadovas Artūras Pakėnas įžvelgia, kad kai kurie eismo pakeitimai Edukologijos universiteto žiede padaryti nebūtinai atsižvelgiant tik į lengvųjų automobilių vairuotojus.
„Šiuo atveju, padaryta duoklė viešajam transportui, kad atvažiavę nuo Šeškinės kalno jie galėtų važiuoti ir jiems nieko nereikėtų daryti, kad įvažiuotų į Konstitucijos prospektą. Viskas padaryta, kad jiems nereikėtų keisti eismo juostos.
Galų gale, autobusų parke jų nemoko, kaip važiuoti taisyklingai. Jie visuose žieduose važiuoja pirmąja juosta ir nesuka dėl to galvos, ar jie privalo keisti juostą, ar ne. Todėl pagal autobusų pageidavimus eismas pakoreguojamas, o dėl to kenčia visi kiti“, – komentuoja A. Pakėnas.
Pati žiedo sandara yra netipiška, todėl vairuotojams sunku suprasti, kaip važiuoti taisyklingai.
Saugaus vairavimo ekspertas priduria, kad pati žiedo sandara yra netipiška, todėl vairuotojams sunku suprasti, kaip važiuoti taisyklingai.
„Iš visų pusių atvažiavimai yra skirtingi. Taigi yra keturi įvažiavimai. Žmonės nežiūri į keturis skirtingus įvažiavimus, jie išmoksta vieną ir jį naudoja visuose kituose. Bet, kadangi dabar nežino nė vieno, važiuoja taip, kaip važiavo iki naujo ženklinimo“, – įžvelgia A. Pakėnas.
Savo žodžius jis papildo tuo, kad ne kartą girdėjo, jog vieną ar du kartus pabandę įvažiuoti taip, kaip priklauso, kai kurie vairuotojai tiesiog pasiduoda ir šiuo žiedu važiuoja kaip pavyksta.
Netolimoje ateityje – kelios smulkesnės permainos
Nepaisant to, kad kai kuriomis kryptimis eismas ir pagerėjo, tačiau žiedinės sankryžos link važiuojantys iš T. Narbuto gatvės turi susitaikyti su tuo, kad spūstis jiems neišvengiama. Ji prasideda dar prieš žiedą, Saltoniškių ir T. Narbuto gatvių reguliuojamoje sankryžoje.
T. Kamaitis teigia, kad miesto Eismo priežiūros skyrius žino šią probleminę vietą ir jau numatyti pakeitimai, kurie padėtį turėtų pagerinti.
„Šiuo metu yra išmatuoti ir peržiūrėti T. Narbuto gatvės eismo juostų pločiai ir siūlysime pakeitimą, kad, visų pirma, būtų padidintas eismo juostų, skirtų važiuoti tiesiai, kiekis. Tą bus siekiama padaryti naikinant vieną eismo juostą, skirtą sukti į kairę iš T. Narbuto į Saltoniškių gatvę“, – pasakoja T. Kamaitis.
Didžiausia problema – pats Edukologijos žiedas
Tačiau šis sprendimas nesumažins eismo spūsties, kuri yra tarp šios sankryžos ir Edukologijos universiteto žiedo, nes didžiausia problema būtent čia. Nors įvažiavimui į žiedą skirtos net trys eismo juostos, tačiau visos jos blokuojamos automobilių, kurie važiuoja pirmąja eismo juosta link Konstitucijos pr. ir Geležinio Vilko gatvės, Seimo viešbučio tunelio kryptimi.
Pagerinus eismo pralaidumą iš Konstitucijos pr. ir nuo Ukmergės bei Geležinio vilko gatvių sankirtos, dėl to labiausiai kenčia būtent T. Narbuto gatve važiuojantys vairuotojai. Deja, tai teks kentėti ir toliau, nes greitu metu pakeitimai numatomi tik kitoje Edukologijos universiteto žiedo vietoje.
„Gavome kelis pastebėjimus, kad srautui, atvažiuojančiam nuo Geležinio Vilko gatvės tunelio, būtina suformuoti eismo juostą dešiniam posūkiui į Konstitucijos prospektą.
Buvo užsakytas techninis projektas, kuris numato perkelti pėsčiųjų ir dviračių takus, viešojo transporto sustojimo vietą. Taip pat bus įrengta papildoma saugumo salelė pėstiesiems“, – netolimos ateities pakeitimus pristato T. Kamaitis.
Galiausiai, specialistas pristato dar vieną naujovę, kuri turėtų atsirasti dar iki šių metų pabaigos.
„Yra Baravyko gatvelė, kuri iškyla nuo Upės gatvės. Pagrindinį trikdį sudaro iš jos išvažiuojantys vairuotojai, darantys dešinį posūkį, norintys apsisukti ir važiuoti Edukologijos universiteto žiedo link.
Tai reikėtų eliminuoti ir, manau, kad situacija stipriai pagerės, nes statoma jungtis nuo Upės gatvės tiesiai į Konstitucijos pr. ir Linkmenų gatvės sankryžą, kur bus galima atlikti tiesioginį posūkį į kairę, į Konstitucijos pr. žiedo link.
Vietą, kur dabar vairuotojai apsisuka, bus siekiama užkardyti fiziškai ir nebepalikti galimybės kirsti tris eismo juostas, kad būtų užimta kraštinė, iš kurios ir apsisukama“, – aiškino T. Kamaitis.
Ateityje – nauja estakada
Grįžus prie T. Narbuto gatvės problemos, pašnekovas teigia, kad permainų tikrai bus, tačiau greitų sprendimų nežadama. Visgi tie sprendimai, kurių laukiama ateityje, situaciją turėtų pakeisti iš esmės.
„Labai seniai yra kalbama apie T. Narbuto gatvės ir Konstitucijos prospekto jungtį. Dabar organizuojamos architektūrinės dirbtuvės, kad būtų atsirinktas variantas, kuris leistų užtikrinti sklandų pėsčiųjų, dviratininkų ir automobilių srautą. Taip pat siekiama, kad planuojama estakada būtų ne tik patogi judėti, bet patraukli ir architektūriškai“, – pasakoja T. Kamatis.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Spūsčių matuoklis“: ar „Waze“ gali išgelbėti nuo „Geležinio kamščio“ prakeiksmo?
Tačiau kalbant apie konkrečias datas, jis įvardijo tik tai, kad projektavimo darbai turėtų prasidėti dar nepasibaigus šiems metams, vėliausiai tai gali nusikelti iki pavasario. Kalbant apie galimą statybos eigos pradžią arba galimą galutinę estakados įrengimo datą, T. Kamaitis nieko nežadėjo ir teigė to įvardinti dar negalintis.
