Pradėkim nuo svarbiausio: eismas šiose vietose buvo organizuotas blogai. Tokia tvarka gal ir tiko 1990-aisiais, bet šiai dienai – ne. Olandų žiedinėje sankryžoje ne kartą buvo bandoma daryti įvairiausius pakitimus, prieš keletą metų buvo netgi sustatyti šviesoforai, o neseniai parengtas planas, kaip iš „žiedo“ padaryti paprastą keturšalę šviesoforais reguliuojamą sankirtą.
Žiedinė sankryža turi problemą – eismo pralaidumą. Nėra „žiedo“, kuris pagal eismo pralaidumą piko metu būtų efektyvesnis už reguliuojamą šviesoforu keturšalę sankryžą. „Olandų žiede“ buvo išbandyti įvairiausi variantai, tačiau rezultatas būdavo tas pats – blogiau nei buvo prieš tai.
Šioje sankryžoje piko metu iš visų keturių pusių nutįsdavo kelių dešimčių mašinų eilės, o pabandžius ką nors pertvarkyti, eilės padidėdavo keleriopai. Visos mašinos stovėdavo antroje eilėje, o į pirmąją lįsdavo tik tie, kuriems reikia sukti į pirmą išvažiavimą, kelių ereliokai, kurie nenori būti kultūringi ir laikytis KET, bei viešasis transportas. Visų grupių vairuotojų – mažuma.
Kaip pasikeitė žiedinės sankryžos
Kas padaryta dabar? Iš anksčiau buvusios tvarkos (pirma eismo juosta – į pirmą išvažiavimą, antra – į bet kurį) padaryta, iš pirmo žvilgsnio, labai sudėtinga sistema. Jos esmė – pirma eismo juosta galima sukti į pirmą ir antrą išvažiavimus, kartais – net ir į trečią. Iš antros – į antrą bei trečią, o kartais – tik į trečią. Analogiškai padaryta ir Žirmūnų g. žiedinėje sankryžoje.
Pripažinkite, skamba sudėtingai net nepažiūrėjus į schemas. O pirmosiomis eismo pasikeitimo dienomis situacija buvo netgi ne sudėtinga, o klaidinanti: ant senųjų eismo juostų buvo užbraižytos naujos, o kelio ženklai palikti senieji. Pagal KET, kelio ženklai turi pirmenybę prieš eismo juostas, tačiau važinėti per ištisines linijas juk nesinori. Rezultatas – chaosas.
Po to eismo juostų makalynė liko, tik kelio ženklai buvo atnaujinti. Praėjus trims dienoms po sankryžų pertvarkos, jau ir senosios eismo juostos nutrintos, o naujosios dar patobulintos.
Ar buvo galima išvengti eismo betvarkės pirmomis dienomis?
Ar buvo galima išvengti eismo betvarkės pirmomis dienomis? Be abejonės – kelių linijų nutrynimui tikrai nereikia trijų dienų, tačiau visus darbus pabaigti vienu metu kažkodėl ne visada pavyksta.
Tačiau dabar abi žiedinės sankryžos paženklintos aiškiai. Prieš kiekvieną įvažiavimą yra bent po du ženklus, nurodančius eismo juostą ir išvažiavimus. Važiavimas „žiedais“ yra toks, kad paprastesnio ir įsivaizduoti negalima: tiesiog užsiimi eismo juostą ir ja judi iki išvažiavimo, o persirikiuoti niekada nereikia. Išimtis viena – kai norima grįžti atgal į tą pačią gatvę, kuria buvo atvažiuota, tačiau tokių atvejų vargu ar yra bent 1 iš 1000.
Vairuotojai skundžiasi, kad nauji kelio ženklai bei šviežias įprotis praleisti ne tik antra, bet ir pirma eismo juosta „žiedu“ judančias transporto priemones sukelia sunkumų. Kai kurie skundžiasi, kad važiavimo principas šiomis sankryžomis skiriasi nuo kitų „žiedų“, o tai vėlgi sukelia problemų.
Pripažįstu – daug metų važiuojant tomis pačiomis sankryžomis, pirmi kartai judant pakitusiomis eismo juostomis reikalauja įpročių pakeitimo, tad važiuoti reikia atsargiau. Juolab kad kito eismo dalyvio klaida tikėtina kur kas labiau nei prieš savaitę.
Tačiau jeigu tai padidins eismo pralaidumą penktadaliu, Vilniaus savivaldybės sprendimą bus galima tik pasveikinti. Jeigu ne, bus galima dar kartą visus prakeikti ir susitaikyti su tuo, jog „Olandų žiedas“ visiems eismo dalyviams draugiška vieta taps tik nutiesus viaduką.
O jeigu keli nauji kelio ženklai ir pakitęs eismo juostų ženklinimas kažkuriems vilniečiams sukelia neišsprendžiamų problemų, ką jūs darote nuvažiavę į Kauną? Klaipėdą? Bet kurį kitos valstybės miestą? Pamąstykite apie papildomas vairavimo pamokas pas patyrusį instruktorių. Gali būti, jis paklaus, kaip jūs sugebėjote išlaikyti vairavimo egzaminą.
