KET 169 punktas yra gana aiškus: geležinkelio pervažoje bėginė transporto priemonė visada turi pirmenybę ir bet kuris eismo dalyvis privalo duoti jai kelią. Nereikia lakios vaizduotės norint įsivaizduoti, kas nutinka susidūrus traukiniui ir lengvajam automobiliui, tačiau tokią demonstraciją galite pamatyti paspaudę čia.
Geležinkelio pervažas taip pat galima kirsti tik tam skirtose vietose. Draudžiama apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieį prieš pervažą praleisti traukinio. Taip pat negalima įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis. Žinoma, negalima jo ir savavališkai pakelti arba apvažiuoti (apeiti). Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas privalo įsitikinti, ar už jos nėra kliūties, dėl kurios tektų sustoti pervažoje.
Jeigu geležinkelio pervažos užtvaras pakeltas ir šviesoforas blykčioja balta šviesa, vairuotojas vis tiek privalo įsitikinti, ar prie pervažos neartėja traukinys. Jeigu prieš ją įrengtas „Stop“ ženklas ar nubrėžta „Stop“ linija, prie jų sustoti privalu.
Laikantis šių labai aiškiai KET punktuose nurodytų prievolių, eismo nelaimės pervažose neįvyktų. Tačiau, kaip parodė nesenas įvykis, kurio vaizdo įrašą pamatysite žemiau, iki tokio supratingumo vairuotojams dar toli.
Kretingoje pervažą kirtusi moteris teigė, kad buvo stipriai pavargusi po naktinės darbo pamainos ir nepastebėjo artėjančio traukinio, nors ir buvo sustojusi prie geležinkelio pervažos. Tvyrant rūkui ji nematė ne tik traukinio, bet ir važiuoti draudžiančio signalo: šviesoforas pervažoje mirksėjo raudonai.
Vairuotojai labai pasisekė, nes traukinys kliudė tik automobilio galinę dalį, o išsiskleidus oro pagalvėms, moteris atsipirko tik išgąsčiu. Jeigu pervažą būtų kirtusi bent sekunde vėliau, ji greičiausiai nebegalėtų duoti parodymų. Sekunde anksčiau – ir traukinys nebūtų kliudęs automobilio.
Yra atliktas ne vienas tyrimas, rodantis, kad pavargęs ar sergantis žmogus vairuoja ne ką geriau nei girtas, tad tokiu atveju geriau nerizikuoti skaičiuojant sekundes, lemiančias gyvenimą ar tragediją, o pasinaudoti taksi ar viešojo transporto paslaugomis.
Keliautojas, ne vieno ištvermės žygio automobiliu dalyvis Vitoldas Milius teigia, kad kartais, nors ir nori važiuoti toliau, būtina sustoti ir pailsėti.
„Juk maratono žmonės nebėga būdami ant mirties slenksčio – matai, kad „ragas“, stoji ir tąkart tiek žinių – nefinišuosi. Lygiai taip pat ir važiavime – jeigu matai, kad negali toliau važiuoti adekvačiai reaguodamas į aplinką, turi stoti. Nieko nepadarysi – taip pasitaiko“, – elgesį kelionėse aiškino vairuotojas.
