Pasak J. Liutkienės, eismo kultūrą turime pradėti kelti nuo savęs – būti drausmingi ir atsakingi bei netoleruoti įžūlių, piktybiškų pažeidėjų.
Pagarba ir atsargumas
Visų viešajame eisme dalyvaujančių asmenų elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu – tai aiškiai nurodoma Kelių eismo taisyklėse. „Jeigu visi eismo dalyviai laikytųsi šių pagrindinių nuostatų, pavyktų išvengti daugelio skaudžių nelaimių kelyje, o ir įvairių netikėtumų būtų gerokai mažiau“, – sako J. Liutkienė.
Pasak kelių policijos atstovės, kelyje netinka demonstruoti savo pranašumo. Dažniausiai tas ,,pranašumas“ – galvojimas tik apie save, įsitikinimas, kad esi geresnis, gudresnis, labiau patyręs – ir ,,pakiša koją“. Net labai patyręs vairuotojas neturi pamiršti, kad šalia jo yra asmenys, kurie ne taip gerai valdo automobilį, dviratį ar elektrinį paspirtuką ir kelyje jie nėra lygūs savo gebėjimais bei įgūdžiais. Be to, yra ir pėstieji, todėl visada turi būti atsargus ir, jei reikia, pagelbėti kitiems. Negalima pamiršti, kad dėl nedėmesingumo ir neatsakingo elgesio gali nukentėti kiti eismo dalyviai.
Jeigu visi eismo dalyviai laikytųsi pagrindinių nuostatų, pavyktų išvengti daugelio skaudžių nelaimių kelyje.
Pareigų turi visi – pėstieji, keleiviai, vairuotojai
„Dalyvaudami viešajame eisme visi turime pareigas kitiems eismo dalyviams, ar būtume pėstieji, ar transporto priemonių vairuotojai, ar keleiviai. Dėl to ir Kelių eismo taisyklėse jos apibrėžtos bei numatytos kiekvienai eismo dalyvių kategorijai atskirai“, – sako J. Liutkienė.
Pareigūnė pabrėžia, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti savo pareigas pėstiesiems bei imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba neįgaliųjų.
„Eismo kultūrą kelyje turime pradėti kelti nuo savęs: elgtis drausmingai ir atsakingai, savo tinkamu elgesiu būti pavyzdžiu kitiems, raginti tai daryti aplinkinius ir, be abejo, netoleruoti įžūlių, piktybiškų pažeidėjų“, – teigia kelių policijos vyriausioji specialistė.
Tyčiniai ir netyčiniai pažeidėjai
Kaip 15min sakė per 30 metų vairuotojo patirtį turintis vilnietis Kostas, labiausiai kelyje jį erzina ir trikdo grubūs, sąmoningi eismo pažeidėjai, kurių veiksmai dažniausiai ir sukelia avarines situacijas. Tokius kelių avantiūristus ir chuliganus eismo kultūros pastabomis ir pagraudenimais neišmokysi, mano Kostas, tad jų elgesį siūlo vertinti ne tiek pagal Kelių eismo taisyklių, kiek pagal Baudžiamojo ir Administracinio teisės pažeidimų kodeksų straipsnius.
Eismo kultūrą kelyje turime pradėti kelti nuo savęs: elgtis drausmingai ir atsakingai, savo tinkamu elgesiu būti pavyzdžiu kitiems.
„Pažeidei tyčia eismo taisykles, sukėlei pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar turtui – atsakyk. Toks turėtų galioti gal ir nemalonus, bet teisingas principas. Atlaidžiau vertinčiau netyčinius pažeidėjus, nes klysti pasitaiko visiems žmonėms“, – sako vairuotojas.
Nežino, neišmano ar ignoruoja?
Be grubių pažeidėjų Kostas dar išskirtų nemokančius eismo taisyklių. Suprantama, kad jų neišmano mažamečiai vaikai, už jų elgesį atsako tėvai, tad pastebėjus vienus vaikus greta kelio ar gatvės, apdairu iš anksto pristabdyti, atidžiau vairuoti. Taip pat protinga padidinti dėmesį šalia važiuojamosios dalies matant senyvo amžiaus žmonių. „Ateina laikas gyvenime, kai jiems reikia mūsų pagalbos ir dėmesio – tai galioja ir kelyje ar gatvėje“, – lygino 15min pašnekovas.
Visiškai nemokančių Kelių eismo taisyklių tarp vairuotojų – negali būti, retai jų pasitaiko ir tarp pėsčiųjų ar dviratininkų, tačiau, anot Kosto, abejonių kelia elektrinių paspirtukų vairuotojų eismo taisyklių išmanymas. Apie šią eismo dalyvių grupę, įsiterpusią tarp lėtų pėsčiųjų ir greitų automobilių, pastaruoju metu daug kalbama ir, matyt, ne be pagrindo.
Svarbiausia – matyti kitus eismo dalyvius
„Esminis principas, kuriuo dera vadovautis ir nuo kurio prasideda eismo kultūra – matyti kitus eismo dalyvius. Kitaip tariant, tai paprasčiausias atidumas kitiems žmonėms su jo ribotumais ir privalumais, matant save tarp jų ir prisiimant atsakomybę už savo veiksmus. Ši taisyklė, galioja ne tik gatvėje, bet ir apskritai gyvenime, tik gatvėse vairuojantys skirtingų rūšių, greičių, gabaritų transportą potencialiai kelia daugiau pavojų aplinkiniams, todėl ir daugiau atsakomybių jiems tenka“, – teigia vyras.
Esminis principas, kuriuo dera vadovautis ir nuo kurio prasideda eismo kultūra – matyti kitus eismo dalyvius.
Būna smagu, kai įsukant iš kiemo į intensyvaus eismo gatvę, esi praleidžiamas. Kitoj situacijoj atsilygini tuo pačiu kitam vairuotojui. Kosto žodžiais, įvyksta pasidalinimas teigiamomis emocijomis – ir nuotaiką pakelia, ir eismo netrikdo. Sutartinių mandagumo, pagalbos ženklų tarp eismo dalyvių, ypač vairuotojų, yra gana daug. Tačiau dera atsiminti dar vieną principą – atsakomybę prisiimi pats, tad elkis kelyje, manevruok tik visiškai įsitikinęs, kad tai saugu.
Užkrečiami ne tik geri, bet ir blogi pavyzdžiai
Kaip pastebi vairuotojai, eismo kultūra Lietuvoje labai pasikeitusi, mandagumo daug daugiau nei prieš 20-30 metų. Net, kai į eismo srautą patenka naujas dalyvis, tik išlaikęs teises ar atvykęs iš kitokios eismo kultūros šalies, jis netrunka prisitaikyti, nes kitų vairuotojų ir pėsčiųjų elgsena užduoda gerą toną.
„Mokymasis iš gerų pavyzdžių leidžia manyti, kad kaip visuomenė einame teisinga linkme. Eismas tampa saugesniu. Tačiau mokymasis iš kitų gali turėti ir neigiamų pusių, kai mokomasi iš blogų pavyzdžių, – atkreipia dėmesį Kostas.
Jam retai tenka pamatyti dviratininką, o dar rečiau – paspirtukininką, kuris nevažiuotų, bet varytųsi per pėsčiųjų perėją savo transporto priemonę. „Toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas tampa beveik norma. Tačiau jei taisyklės pažeidžiamos čia, gal galima pažeisti ir kitas? Ką daryti tokiu atveju?" – svarsto vairuotojas.
Kultūringas tas, kuris taisykles moka ir jų laikosi
Bendrosiose Kelių eismo taisyklėse numatyti reikalavimai – nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, praleisti specialųjį transportą, paklusti policijos reikalavimams, žinoti kelio ženklų reikšmes ir kt. – pirminiai, nuo kurių prasideda dalyvavimas eisme. Tačiau nėra „antrinių“ dalykų, nes kiekvienas pažeidimas – ar tai būtų greičio viršijimas, ar vairuotojo įkyrus kalbinimas – jei esi keleivis, ar ėjimas dviračių taku, kažkurioje situacijoje gali sukelti mirtinas pasekmes tau pačiam ar aplinkiniams.
„Kelių eismo kultūros esmė – paprasta: jei mokėsi Kelių eismo taisykles ir jų laikysiesi, – būsi kultūringas eismo dalyvis. O jei dar nestokosi dėmesio kitam eismo dalyviui ir būsi atidus, tikėtina, nei pats į eismo nelaimes nepakliūsi, nei kitiems jų sukelsi“, – apibendrina vairuotojas.
Saugaus eismo skiltis „Kieno pirmumas?“ rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
