2012-ųjų birželio pabaigoje pradėtos statybos pagaliau baigtos. Keiksnotos vairuotojų dėl eismo ribojimo Geležinio Vilko gatvėje, kur spūstys ir šiaip neretai susidaro didžiulės, o pačių statytojų – dėl vis išlendančių papildomų darbų, kurie nebuvo suplanuoti ir numatyti.
Projektas pasirodė esąs sudėtingesnis
Estakadą stačiusių „Kauno kelių“ direktorius Ramūnas Šilinis neslepia – projektas buvo sudėtingesnis, nei atrodė iš pradžių. „Sudėtingas projektas buvo dėl inžinerinių tinklų, kurių nematyti, nes viaduką pastatyti nėra sudėtinga. Bet mes jo negalėjome pastatyti greitai dėl to, kad eismas nuolat judėjo, miesto savivaldybė neleido jo stabdyti, teko dirbti tai vienoje, tai kitoje pusėje, o tai apsunkino ir prailgino statybas. Kitas dalykas – sunkiausia buvo sutvarkyti inžinerinius tinklus po nusileidimu A.Goštauto gatvėje. Jie yra labai seni – 50 metų ir daugiau, juos reikėjo renovuoti“, – atidarius naująją estakadą pasakojo R.Šilinis.
Iš pradžių teigta, kad estakada kainuos 32 mln. Lt, bet darbai vis dėlto pabrango – kaip sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas, apie 3 mln. Lt. 20 mln. Lt gauta ES paramos, savivaldybė skyrė 12,5 mln. Lt, valstybės biudžeto dalis – 2,4 mln. Lt. A.Zuokas neslepia, kad miestui didžiąją dalį lėšų teko skolintis.
Darbų metu atnaujinta 15,8 km inžinerinių trasų, iš kurių didžioji dalis – daugiau nei 80 proc. – po žeme. Sutvarkyta A.Goštauto ir M.K.Čiurlionio gatvės atkarpa, įrengta nauja estakada, naujas dviračių takas, suremontuotos požeminės trasos. Skaičiuojama, kad kitais metais eismo intensyvumas ant naujosios estakados sudarys 16 tūkst. automobilių per parą, o kelionės trukmė šioje atkarpoje sumažės dvigubai.
Greitoji privažiuos?
Vis dėlto vienas dalykas turėtų kelti nerimą kiekvienam vairuotojui – estakada yra gana siaura, tad vidury jos įvykus eismo nelaimei ne tik sustos eismas, bet ir sunku bus privažiuoti specialiosioms tarnyboms: policijai, greitosios pagalbos medikams, ugniagesiams. Meras ramina, kad viaduko plotis yra pakankamas.
„Yra numatyta pusantrinė juosta, jeigu automobilis sugestų ar dar kas nutiktų, kad tarnybos galėtų sureaguoti. Žinoma, įvykus nelaimei, avarijai, atsiranda eismo sutrikimų, bet projektuotojai tai yra numatę“, – tikino meras, prieš 2,5 metų įkasant simbolinę kapsulę neslėpęs, kad jeigu miestas galėtų rinktis, šiai estakadai skirtas lėšas panaudotų kitoms reikmėms – viadukas neatrodė būtinas.
Darbų pabaiga iš pradžių planuota šių metų birželį, vėliau nukelta į spalį, tuomet – į lapkritį. Anot R.Šilinio, vėluota dėl inžinerinių tinklų, kadangi neatkasus jų nebuvo žinoma, kiek užtruks darbai vienoje ar kitoje vietoje. „Mieste yra itin sudėtinga dirbti, kai yra senos komunikacijos. Brėžiniai seni, todėl ne visada atspindi realybę. Kai atkasi tuos tinklus, neretai pamatai, kad yra visai ne taip, kaip nurodyta projekte. Tenka perprojektuoti, apgalvoti kitus inžinerinius sprendimus“, – aiškino „Kauno kelių“ vadovas.
Šlaitas nebeturėtų nučiuožti
Yra numatyta pusantrinė juosta, jeigu automobilis sugestų ar dar kas nutiktų, kad tarnybos galėtų sureaguoti. Žinoma, įvykus nelaimei, avarijai, atsiranda eismo sutrikimų, bet projektuotojai tai yra numatę, – tikino A.Zuokas.
Papildomų rūpesčių kėlė ir šlaitas iš M.K.Čiurlionio gatvės pusės. „Darėme sienutę, bet nebuvo iki galo apskaičiuota, o kai nusikasėme užvažiavimą, kaip tik prasidėjo liūtys, labai stipriai lijo kelias savaites. Šlaitas yra judantis, gana status ir jis tuo momentu pasislinko. Turėjome iš naujo jį sutvirtinti, tai nebuvo numatyta projekte, – kalbėjo R.Šilinis, vis dėlto 100 proc. negalėdamas garantuoti, kad problemų dėl šlaito ateityje nebus. – Viską galima sugriauti.“
Geležinio Vilko gatvės estakados statybų metu buvo sutvarkyta 1,1 km kelio dangos, įrengta nauja 0,61 km ilgio sukantiems iš Geležinio Vilko gatvės į A.Goštauto gatvę estakada su įvažiavimais bei nutiestas 0,9 km ilgio dviračių takas.
Tiesiant požeminius tinklus buvo įrengta 2,85 km lauko elektros apšvietimo tinklų, nutiesta 7 km lauko telekomunikacijos tinklų, renovuota 1,4 km buitinės nuotekynės, įrengta apie 1 km vandentiekio tinklų, renovuota apie 0,95 km lietaus nuotekynės tinklų. Bendras požeminių tinklų ilgis siekia 13,2 km.
Vairuotojai išvažiuoti į J.Jasinskio gatvę iš Pakalnės ir Dainavos gatvių nuo šiol gali dešiniaisiais posūkiais, o panaikinus nereguliuojamą pėsčiųjų perėją per J.Jasinskio gatvę, kuri buvo įrengta šalia V.Kudirkos ir Pamėnkalnio gatvių sankryžos, pėstiesiems rekomenduojama naudotis šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja per J.Jasinskio gatvę.