Renginyje įvairių sričių atstovai – transporto, draudimo, mokslo, visuomenės bei teisėsaugos ekspertai – kartu ieškojo atsakymų, kaip padidinti kelių saugumą Lietuvoje. Akcentuota, kad moderni infrastruktūra yra tik viena dedamoji dalis. Lygiai taip pat svarbios inovatyvios technologijos, psichologiniai aspektai ir nuoseklus visuomenės švietimas.
Lietuvos kelių saugos rodikliai: pažanga ir likę iššūkiai
Transporto kompetencijų agentūros atstovė Diana Blaževičienė apžvelgė naujausią eismo įvykių statistiką. Pirminė statistika atskleidė, kad nors žuvusiųjų skaičius šiais metais sausio–spalio mėn. sumažėjo net 25 % – nuo 130 iki 97 eismo dalyvių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vis dar išlieka rimtų problemų:
• Pėsčiųjų saugumas kelia nerimą. Praėjusiais ir šiais metais žuvusių pėsčiųjų skaičius išlieka beveik toks pat – pernai per pirmus dešimt mėnesių žuvo 21, o šiais metais – 20 pėsčiųjų. Iš 20 šiais metais žuvusių pėsčiųjų net 15 gyvybių buvo prarasta vietose, kur nėra perėjų. Tai parodo ne tik pėsčiųjų takų trūkumą šalia gyvenviečių, bet ir eismo dalyvių sąmoningumo trūkumą – būti atsargiems einant važiuojamąja dalimi.
• Neblaivūs vairuotojai tebėra grėsmė – jie sukėlė 145 eismo įvykius, per kuriuos žuvo 5 žmonės, o dar 182 buvo sužeisti. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį dėl neblaivių vairuotojų kaltės buvo 139 eismo įvykiai.
• Vaikai tarp nukentėjusiųjų – net 17 % padaugėjo sužeistų nepilnamečių. Iš 2 802 šiais metais eismo įvykiuose sužeistų žmonių 560 buvo nepilnamečiai – daugiausia keleiviai ir dviračių transporto priemonių vairuotojai.
• Nepatyrę vairuotojai. Šiemet motociklininkų ir mopedų vairuotojų sužeidimų skaičius išaugo atitinkamai 15 % ir 47 %, lyginant su pernai. Nustatyta, kad viena iš pagrindinių problemų, kodėl padaugėjo sužeistų mopedų ir motociklų vairuotojų – patirties trūkumas. Iš 387 sužeistų šių eismo dalyvių net 41 % vairavimo stažas iki 2 metų.
Žmogiškasis veiksnys – raktas į saugumą
Vairuotojo elgesys yra ne mažiau svarbus už infrastruktūrą, teigė VDU Psichologijos katedros dėstytoja dr. Rasa Markšaitytė. „Tyrimai rodo, kad vairuotojų požiūris į nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus tiesiogiai veikia jų elgesį. Tikslinė edukacija ir prevencinės programos gali padėti ugdyti atsakingesnę kultūrą keliuose,“ – teigė ji.
Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška atkreipė dėmesį į vaikų saugumą: „Kai dovanojate dviratį, dovanokite ir šalmą. Šalmas gali išgelbėti gyvybę – nepamirškite šios smulkmenos.“
Lietuva – pavyzdys kitoms šalims
MC Mobility Consultants atstovas Egidijus Skrodenis priminė, kad Lietuva ir jos ekspertai kelių srityje jau pelnė tarptautinį pripažinimą už kelių saugos pasiekimus. 2011–2021 m. žuvusiųjų skaičius šalies keliuose sumažėjo perpus. Šį proveržį lėmė įvairios priemonės: žiedinės sankryžos, vidutinio greičio matuokliai, griežtesnė teisinė bazė. Lietuvos pasiekimai yra pavyzdys ne tik Europai, bet ir Azijai.
Kryptis ateičiai: saugumas – bendras tikslas
Diskusijoje su Susisiekimo ministerijos, Lietuvos policijos ir kitų institucijų atstovais buvo išskirti trys pagrindiniai prioritetai:
1. Modernizuoti infrastruktūrą. Saugesni keliai, pažangūs eismo reguliavimo sprendimai.
2. Investuoti į švietimą. Kiekvienas eismo dalyvis turi būti atsakingas už savo elgesį, sąmoningumo ugdymas.
3. Diegti inovacijas. Technologijos padeda minimizuoti žmogaus klaidas ir jų pasekmes.
Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas reziumavo konferencijos žinią:
„Eismo sauga – tai daugiau nei taisyklės ar infrastruktūra. Tai žmonių gyvenimai. Kiekviena gyvybė yra didžiausia vertybė, todėl turime susitelkti, kad visi saugiai grįžtų namo.“
