O nuo 2022 metų rugsėjo tokia saugumo sistema bus privaloma JAV. Europos Parlamentas taip pat yra pritaręs, kad tokia įranga būtų montuojama ir ES važinėjantiems automobiliams.
TAIP PAT SKAITYKITE: EP pritarė: naujų automobilių standartinėje įrangoje privalės būti papildomos saugos sistemos
Gamintojų algoritmai skiriasi
Tačiau įspėjimo apie susidūrimą ir avarinio sustojimo sistema kiekviename automobilyje veikia šiek tiek kitaip. Ir pavadinimai gali skirtis vienu kitu žodžiu. Tarkime, vienur „Active Safety Brake“, kitur „Emergency Brake Assist“.
Pavyzdžiui, vieno moderniausių vilkikų „Mercedes Actros“ saugumo sistemų bandymuose Vokietijoje, lenktynių trasoje buvo demonstruojama, kaip didžiulis automobilis visiškai sustoja į kelią išbėgus „vaikui“. Tam būtinos kelios sąlygos: pėsčiasis turi judėti ir būti ne mažiau nei 140 cm ūgio. Antraip automobilis nesupras, kad čia žmogus.
Tiesa, bandymo metu manekenas, primenantis žmogų, buvo įvežamas įstrižai vilkiko trajektorijos specialiais bėgeliais, naudojamais Holivudo filmuose. Mes ėjome kitu keliu.
Išbandėme 4 automobilius
„Lexus“ gamintojai sako, kad sistema EBA akcentuota į žmogaus siluetą arba automobilio formą. Todėl automobilis iš pradžių praneša apie būtinybę stabdyti, o paskui įsijungia stabdžiai (jei identifikuoja prieš save transporto priemonę arba žmogų). Beje žmogus pagal šį algoritmą turi būti ne mažesnis nei 1 metro ūgio.
„Peugeot“ referuoja, kad sistema pradeda veikti nuo 5 km/val. iki 140 km/val. Pėsčiąjį aptinka, važiuojant iki 60 km/val. greičiu, o stovintį (arba važiuojantį) automobilį – iki 80 km/val.
Laikėmės saugumo
Be abejo, realiomis sąlygomis, kai prieš automobilį išdygsta tikras žmogus, negalėjome šios funkcijos patikrinti dėl elementaraus saugumo. Todėl uždaroje trasoje Plytinės kartodrome surežisavome kelias skirtingas situacijas, kuriose dalyvavo visi keturi skirtingų gamintojų ir netgi skirtingų klasių automobiliai (nuo krovininio autobuso iki universalo ar miesto visureigio), turintys avarinio stabdymo funkciją EBA.
Pirma situacija: artėjimas prie stovinčio automobilio
Čia viskas paprasta ir aišku. Trasoje pastatėme vieną automobilį, o link jo važiavome kitu. Greitis svyravo nuo 20 iki 35 km/val.
Visi automobiliai perspėjo apie artėjantį susidūrimą (dažniausiai užsidega geltonos spalvos užrašas), o po to sumirksėdavo paskutinis perspėjimas raudona spalva „Brake“. Tai – jau antras perspėjimas.
Kiekvienas automobilis turėjo kitokią perspėjimo garsu signalizaciją (žr. filmuotą medžiagą žemiau). Tačiau, būkite tikri, neišgirsti jos – neįmanoma.
Trečios stadijos, kol pati sistema kirs per stabdžius nesulaukę sukdavome vairą į šalį ir apvažiuodavome kliūtį (nes automobilius privalėjome grąžinti sveikus).
Išvada: perspėjimo sistema visuose automobiliuose veikė be priekaištų. O kaip išprovokuoti avarinį stabdymą, kad niekas nenukentėtų?
Pakabinti kombinezonai
Ant starto šviesoforo sukabinome tris kombinezonus. Vėjas juos judino. Tiesa, nesmarkiai. Ir nors kombinezonai turėjo priminti žmogaus siluetą, nė vieno iš bandytų automobilių sistemos į juos nereagavo.
Kitas panašus būdas – stovėdamas ant kopėčių, pakabintą ant pakabos (ir ilgo vamzdžio, be abejo), kombinezoną judinau pats įvairiomis kryptimis.
Ir vėl nesustojo nė vienas automobilis. Tačiau daugelyje įsijungė perspėjimo apie susidūrimą sistema: vaizdinė ir garsinė.
Vežimėlis su padangomis
Galiausiai ėmėmės trečio bandymo. Visi keturi automobiliai trasa važiavo 20–25 km/val. O jiems prieš pat nosį išstumdavau vežimėlį su padangomis. Vežimėlio aukštis apie metrą, dažniausiai automobilio trajektorijoje stovėjau ir aš, žurnalistas. Tačiau paskutinę akimirką stumtelėjęs vežimėlį išilgai, atšokdavau atgal. Vėliau tą patį pratimą kartojo ir mano kolegos.
Ir kolegoms, ir man sunkiausia būdavo įvykdyti svarbiausią sąlygą: matant prieš automobilį išvažiuojantį vežimėlį, toliau laikyti koją ant akceleratoriaus pedalo ir stengtis palaikyti pastovų greitį. Tam, kad saugumo sistema suprastų, jog vairuotojas „nemato“ kliūties.
Pripažinsiu, kad dažnai neiškęsdavome, ir atleisdavome akceleratorių ar net spustelėdavome stabdį. Čia tokia pat sudėtinga psichologinė problema, kaip briedžio testo metu stipriai spirti į stabdžio pedalą. Tačiau tada EBA nesuveikia, nes ji supranta, kad vairuotojas kliūtį pamatė.
Skirtingi bandymo rezultatai
Kokie šio bandymo rezultatai? Labai skirtingi, nes automobilių algoritmai taip pat yra skirtingi (kitą kartą pažadame turėti kelis skirtingus manekenus ir putplasčio sieną).
Geriausiai sureagavo autobusiukas „Mercedes Sprinter“. Jame, išvažiavus į kelią vežimėliui, suveikė ne tik įspėjimo sistema, bet ir įsijungė automatinis stabdis, akimirksniu blokavęs ratus.
Kituose modeliuose įsijungdavo tik perspėjimo sistema, tačiau sistema per stabdžius nekirto. Bandėme keisti nustatymus, didinti/mažinti jutiklių jautrumą, tačiau niekas nesikeitė.
Gerai tai ar blogai?
Turint omeny, kad sistema yra tik pagalbinė ir kad realus žmogus į kelią neišbėgo, o realus automobilis trajektorijoje nestovėjo – viskas gerai.
Taip pat reikia turėti omeny, kad automobilių klasės skiriasi, todėl ir sistemų algoritmai gali būti skirtingi.
Tačiau giliai širdyje kirba abejonė: o kas nutiktų, jei vairuotojas padarytų klaidą ir nepastebėtų kliūties? Į šiuos klausimus bandysime atsakyti kitų eksperimentų metu. Laukite tęsinio.
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos