Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Eksperimentas Vilniuje parodė: jei laikaisi taisyklių, gali būti apšauktas kvailiu

LNK TV laidos „Ne vienas kelyje“ žurnalistai Egidijus Babelis ir Aidas Bubinas atliko eksperimentą. Iki lapkričio 1 d. (kai įsigaliojo KET pakeitimai) ir po šios dienos Vilniaus centre pabandė važiuoti per intensyvias pėsčiųjų perėjas. Rezultatai tikrai nustebino. Laikytis KET reikalavimų – beveik neįmanoma. Tačiau pokyčius patvirtinusi Susisiekimo ministerija dėl to per daug galvos nesuka – problemas liepia spręsti savivaldybėms pertvarkant pėsčiųjų perėjas, statant šviesoforus.
Žurnalistas Egidijus Babelis, Kadras iš TV laidos „Ne vienas kelyje“
Žurnalistas Egidijus Babelis, kadras iš TV laidos „Ne vienas kelyje“

15min/Gazas primena, kad nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo net keletas KET pakeitimų. Su jais visais galite susipažinti čia.

Bene daugiausia pokyčių susiję su pėsčiųjų perėjomis. Nuo šiol visa atsakomybė už pėsčiųjų saugumą perkelta ant vairuotojų pečių. Kitaip tariant, jie privalo praleisti ne tik einančius per perėją pėsčiuosius, bet ir tuos, kurie ruošiasi eiti.

Jei dar tiksliau, vairuotojai nuo šiol turi praleisti ne tik į perėją jau įžengusį keleivį, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto „stovintį ir laukiantį galimybės įžengti“ pėsčiąjį.

Kaip tai įmanoma praktiškai, o ne teoriškai, ir patikrino „Ne vienas kelyje“ žurnalistai. Pasižiūrėkite filmuotą siužetą.

O tiems, kurie nori atsakymą į klausimą, kuo baigėsi eksperimentas, kai žurnalistas bandė važiuoti pagal naujus KET reikalavimus, išgirsti iš karto, atsakysime: praeiviai vairuotoją apšaukė kvailiu.

„Taigi pačiam galvoti reikia, o ne KET laikytis“, – dėstė pasipiktinęs senjoras pamatęs, kad nuo pėsčiųjų perėjos ties V.Kudirkos aikšte nutįso automobilių eilė. Taip nutiko dėl to, kad eksperimento metu žurnalistas E.Babelis niekaip negalėjo pervažiuoti perėjos, nes ja vis ėjo žmonės. Arba ruošėsi eiti.

Kitaip tariant, patys pėstieji siūlė laikytis situacinės moralės principų. Pėsčiuosius neva praleisti reikia. Bet, jei dėl to stringa eismas, tada reikia nardyti tarp žmonių (tą griežtai draudžia KET).

Šis eksperimentas parodė, kaip smarkiai skiriasi teorija ir praktika. Pėsčiųjų perėjos, ypač miesto centre, kur vyksta intensyvus eismas, nėra pritaikytos tokiems pokyčiams, nes pėsčiųjų srautas jose nesibaigia.

Todėl vieni vairuotojai KET reikalavimų nesilaiko, o kiti lieka kvailio vietoje.

Su tokiomis problemomis eismo dalyviai susiduria ir Vilniuje prie Baltojo tilto, taip pat Kaune Savanorių prospekte ir Laisvės alėjoje.

Bet, pasak Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjo Tomo Kamaičio, su panašiais sunkumais gali susidurti ne tik Lietuvos didmiesčių, bet ir mažesnių miestų ir miestelių vairuotojai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Kamaitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Kamaitis

„Tikrai negalima sakyti, kad tai tik Vilniaus ar kitų didžiųjų miestų klausimas, nes mažesniuose Lietuvos miesteliuose, kuriuose yra didesnis momentinis pėsčiųjų srautas, naujų KET pakeitimų traktavimas taip pat gali sukelti dilemą – ar vairuotojas sustos ir visus praleidinės, taip sugaišdamas daug laiko, ar nesivadovaus naujais reikalavimais ir taps pažeidėju“, – pastebi T. Kamaitis.

Problemos numestos ant savivaldybių pečių

Vietų, kuriose nauji KET reikalavimai gali tapti tikru nervų ir kantrybės išbandymu vairuotojams – ne viena ir ne dvi. Kad, pavyzdžiui, minimose Vilniaus pėsčiųjų perėjose vairuotojams tikrai gali kilti keblumų, norint pravažiuoti pėsčiųjų perėjas laikantis KET atnaujinimų, pripažįsta ir pakeitimus parengusi Susisiekimo ministerija. Tačiau akcentuojamas pėsčiųjų saugumas, o su kilusiomis problemomis siūloma tvarkytis pačioms miestų savivaldybėms.

„Dėl didelio, kartais nenutrūkstamo pėsčiųjų srauto, maršrutinio transporto ir kitų automobilių vairuotojams sudėtinga paisyti KET reikalavimų dėl pėsčiųjų praleidimo perėjose, o pėstiesiems yra nesaugu, kai automobiliai kerta pėsčiųjų perėją tarp pėsčiųjų.

Todėl, mūsų nuomone, kelio savininkai, šiuo atveju savivaldybės, siekiant užtikrinti eismo saugą ir pašalinti eismo organizavimo trūkumus, kai piko metu pėstieji ir automobiliai kerta pėsčiųjų perėją vienu metu, turėtų svarstyti galimybę įrengti papildomas eismo saugos priemones, pavyzdžiui, šviesoforus“, – teigiama Susisiekimo ministerijos raštu atsiųstame atsakyme LRT.LT.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?