Kaip tokias sankcijas vertina Lietuvos saugaus eismo ekspertai? Juk ir mūsų miestų gatvėse paspirtukų dūzgia kaip bičių avilyje.
O Kelių eismo taisyklės leidžia paspirtukais (kurių galia neviršija 1 kW, o greitis – 25 km/val.) važiuoti ne tik dviračių takais, bet ir šalikele kuo arčiau dešinio krašto ar šaligatviais.
Štai čia ir kyla problema. Pėstieji, teigiantys, kad dažniausiai negirdi staigiai priartėjančių elektrinių paspirtukų, jau pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Nes pagal KET e. paspirtukų vairuotojai turi gerbti pėsčiuosius, priartėję prie jų privalo sumažinti greitį iki artimo ėjimui.
TAIP PAT SKAITYKITE: Europa kyla į kovą su elektriniais paspirtukais: už važiavimą šaligatviu – baudos
Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas, puikiai supranta tokį pėsčiųjų susirūpinimą dėl elektrinių paspirtukų vairuotojų elgesio. Pėstieji yra visiškai teisūs teigdami, kad „be garso dideliu greičiu privažiuojantys e. paspirtukai kelia stresą, sukelia avarines situacijas“.
Pasak specialisto, atsižvelgiant į nepakankamą dviračių takų infrastruktūrą, Lietuvoje 2014 m. buvo apsispręsta leisti dviračiams važiuoti ir šaligatviais, tačiau griežtomis sąlygomis. Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, važiuodamas pro pėsčiąjį privalo sumažinti greitį iki artimo žmogaus ėjimo greičio (3–7 km/val.) ir išlaikyti saugų atstumą.
Problema – dviračių tinklas?
„Mano nuomone, pėstiesiems e. paspirtukai nekeltų problemų ir nepatogumų, jeigu miestuose būtų tinkamai išplėtotas dviračių takų tinklas. Daugumoje Europos Sąjungos šalių sostinių yra puikiai išplėtotas dviračių takų tinklas, miestų gyventojai džiaugiasi galėdami judėti darniai ir sveikai. Dviratininkai važiuoja jiems skirtais takais, juostomis, pėstieji vaikšto šaligatviais. Visiems viskas aišku ir suprantama.
Tačiau pabandykite dviračių takais patogiai nuvažiuoti į Vilniaus miesto centrą iš didžiųjų miegamųjų rajonų, tokių kaip Šeškinė, Fabijoniškės, Pašilaičiai. Dviračių takais pasiekti užsibrėžto tikslo jums nepavyks, nes vientisų dviračių takų nėra. Esant tinkamai, saugiai ir darniai dviračių takų infrastruktūrai, neabejotinai išauga dviratininkų eismas“, – komentavo V.Pumputis.
TAIP PAT SKAITYKTE: Policija paaiškino, ką reikia bausti už tai, kad po Palangą kaip briedžiai laksto elektriniai riedžiai
Jis tikisi, kad Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendins miesto darnaus judumo plane numatytą dviračių takų plėtrą. O kol to nėra, dviračių ir e. paspirtukų vairuotojams važiuojant šaligatviais privalu laikytis Kelių eismo taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Išvyti elektrinius paspirtukus į gatvę – nesaugu
Vitoldas Milius, Lietuvos autoverslo asociacijos vadovas, važinėja ir automobiliais, ir elektriniu paspirtuku. Jis situaciją linkęs labiau vertinti iš vairuotojų pozicijų:
„Man paspirtukas pagal kategoriją yra arčiau pėsčiųjų nei automobilių. Jo greitis, masė ir kitos savybės vis tiek yra artimesni ne motorinėms transporto priemonėms. Todėl manau, kad paspirtuko vieta tikrai yra ne gatvėje, ne prie automobilių. Lįsti juo į gatvę ir važiuoti kaip lygiavertei transporto priemonei su automobiliais būtų labai nesaugu, o kartais net baisu.“
Vertindamas asmeninę važiavimo paspirtuku patirtį, V.Milius teigia, kad elektrinio paspirtuko vairuotojas, judėdamas šaligatviu, turi daugiau iššūkių nei paprastas dviratininkas. Nes reikia itin įdėmiai stebėti aplinką. Ir ne tik dviratininkus ar paspirtukininkus, bet ypač pėsčiuosius, kurie neturi savisaugos jausmo ir nėra pasiruošę e. paspirtukų antplūdžiui:
„Dažnai atrodo, kad pėstieji nesitiki, jog gali būti ir kitokių eismo dalyvių. Jie nesidairo per petį. Todėl paspirtuko vairuotojas turi galvoti ne tik už save, bet ir už pėsčiuosius. Be to, e. paspirtuko vairuotojai turi suprasti, kad jį nebūtinai pastebės ir automobilių vairuotojai – net jei turite pirmumą, motorinės transporto priemonės vairuotojas nebūtinai jus praleis. Taigi kartais paspirtukininkai gali būti matomi netgi blogiau nei dviratininkai.“
Kodėl važiuoti elektriniu paspirtuku nėra saugu ir kas yra „dėmesio vagis“
V.Miliaus nuomone, dar vienas svarbus niuansas – paspirtuko ratų dydis ir dviračių takų ar šaligatvių dangos. Jos nėra lygios, turi daug duobių ir plyšių, todėl nėra kada šaudyti varnų, nes tai gali baigtis griuvimu.
„Važiuodamas paspirtuku turi nuolat stebėti aplinką: kelio dangą, bėgiojančius vaikus, automobilius. Žinoma, ši transporto priemonė prieinama visiems ir bet kas gali išmokti ją valdyti. Tačiau svarbu, kad jos vairuotojas suvoktų, jog 25 km/val. važiuojantis paspirtukas yra pavojingas. Todėl, jei padarysi klaidą, pasekmės gali būti labai blogos. Problemų tikrai atsiras, sužeidimų bus.
Tačiau nenorėčiau išskirti paspirtukų iš kitų transporto priemonių. Nes visos transporto priemonės dalyvauja tame pačiame eisme, todėl jo dalyviai turi atsižvelgti į kitų poreikius ir jausti atsakomybę už mažesnius ir lėtesnius. Daugeliui pėsčiųjų e. paspirtukai yra visiška naujiena, todėl paspirtukų vairuotojai turi būti visą laiką pasiruošę patys prisiimti atsakomybę, spręsti problemas“, – sakė V.Milius.
V.Miliaus teigimu, visos problemos kyla dėl to, kad eismo dalyviai juda skirtingais greičiais ir skirtingomis kryptimis. Taigi saugiai naudoti e. paspirtukus leistų kokybiški dviračių takai, kuriais ir dviračiai, ir paspirtukai judėtų panašiu greičiu. Nes dabar paspirtukų vairuotojams judėti saugiai trukdo ir dėmesio vagys – tarpai tarp trinkelių ir kanalizacijos šuliniai, – apibendrino V.Milius.
Jo manymu, bet kuri individuali transporto priemonė, kuri gali pakeisti automobilį, yra sveikintina. Tai yra miestiečio ateitis, nes kasdien važinėti po 5–7 km automobiliu į darbą nėra pati geriausia mintis. Todėl drausti e. paspirtukus, V.Miliaus nuomone, nebūtų gera idėja. Svarbu kuo greičiau sukurti saugią aplinką – ir dviratininkams, ir paspirtukininkams, ir pėstiesiems.
