Plačiau apie pokyčius, kuriuos priėmė Vyriausybė, skaitykite čia.
Saugaus eismo ekspertas, keliautojas ir žurnalo „Auto Bild“ vyr. redaktorius Vitoldas Milius pastebi, kad Susisiekimo ministerijos pasiūlyti pokyčiai nėra revoliucingi. Jais bandoma įvesti daugiau aiškumo arba patikslinti esamą tvarką. Tačiau pagrindinė problema gali būti naujovių išaiškinimas eismo dalyviams.
Kad nepasikartotų „žalių rodyklių“ istorija
„Mūsų vairuotojai daugeliu atvejų važiuoja iš atminties. Todėl per dvejus metus neperprato ir žalių rodyklių sistemos. Tad peršasi natūrali išvada – Vyriausybė turės mesti daug pinigų vairuotojų švietimui.
Antraip naujovės sukels daugiau neigiamų emocijų, nei džiaugsmo. Nes turi būti labai aišku, kas gali važiuoti A+, o kas A juosta. Antraip vieni piktnaudžiaus, o kiti pyks“, – komentavo V.Milius.
Dabar A juostomis važiuoja ir neturintys tam teisės.
Jo teigimu, labai svarbu, kaip bus kontroliuojama, ar eismo dalyviai laikosi reikalavimų. Nes, pavyzdžiui, dabar A juostomis važiuoja ir neturintys tam teisės. Apibendrindamas savo važiavimo elektromobiliu patirtį, V.Milius sako, kad eismo dalyviai, įvažiuojantys į gatvę iš šalutinių kelių, dažnai nesupranta, kad kerta A juostą. Todėl motociklininkai, jei Vyriausybė leistų jiems važiuoti A+ juosta, turėtų būti labai atsargūs. Tačiau patį principą, leisti tokia juosta judėti ir plieniniams žirgams, V.Milius vertina teigiamai. Nes tai yra gerokai saugiau, nei motociklams bandyti prasisprausti tarp automobilių, kurių vairuotojai ne visuomet juos pastebi.
Kitas dalykas – V.Miliui ne iki galo aišku, kokiu atveju A+ juosta galės važiuoti žmonės su negalia: kas ir kaip patikrins, ar jie tikrai vyksta į gydymo ar ugdymo įstaigą.
Svarbu ne tik ženklus pastatyti
Kalbėdamas apie siūlymą įteisinti ženklus, draudžiančius kemperių ar paspirtukų eismą, V.Milius sutinka, kad tokius sprendimus padiktavo sparčiai besikeičianti realybė:
„Akivaizdu, kad skirtingo galingumo elektrinių paspirtukų daugės. Todėl juos išskirti eisme tikrai verta. Ir uždrausti jais važinėti ten, kur net ir pėstiesiems sunku prasilenkti. Tačiau ir vėl grįžtame prie kontrolės klausimo. Juk ir dabar ant Palangos tilto draudžiama važinėti dviračiais ar paspirtukais – pastatyti draudžiamieji ženklai. Tačiau draudimų nepaisoma“.
„Dviračių gatvė“ – viešųjų ryšių akcija?
O štai „Dviračių gatvė“ V.Miliui labiau primena Vilniaus valdžios viešųjų ryšių akciją. Nes Totorių g. automobiliams ir taip nelabai reikalinga.
„Tokios gatvės atsiradimas trumpame ruože daugiau yra reveransas dviratininkams, nei esminis pokytis. Taip, dabar bent jau Vilniuje daroma viskas, kad dviratininkams būtų geriau. Daugeliu atvejų to siekiama atimant dalį važiuojamosios dalies iš automobilininkų. Nemanau, kad tai yra gerai, nes neišlaikomas proporcingumas. Juk tikrai ne visi žmonės gali važiuoti į darbą dviračiu arba keliomis transporto priemonėmis. Mano galva, reikėtų ieškoti sprendimų, gerinančių ir dviratininkų padėtį, bet nebloginančių sąlygų automobilių vairuotojams“, – apibendrino V.Milius.
Apsisukimas reguliuojamose sankryžose
Vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas Artūras Pakėnas tvirtina, kad daugelis taisyklių pakeitimų yra reikalingi, kadangi nuolat besikeičiančios eismo ir judumo tendencijos verčia atitinkamai prie laikmečio adaptuoti ir kelių eismo taisykles.
„Pasiūlymuose dėl taisyklių pakeitimo kažkokių labai blogų momentų nėra. Galbūt tokie dalykai kaip A juostos, dviračių keliai yra tiesiog šio laikmečio dvasia. Eismo judumo specialistai čia turėtų daugiau kompetencijų komentuoti. Pavyzdžiui, punktas, apie kurio reikalingumą aš jau seniau galvojau, – apsisukimas reguliuojamose sankryžose. Manau, kad tai yra teisingas pakeitimas, patikslinimas geras. Dėl lenkimo buvo aišku ir anksčiau, bet jei kam buvo neaišku, tai dabar atsiranda patikslinimas. Patikslinimai nėra blogai. Tai leidžia žmonėms lengviau suvokti taisyklę“, – sakė Artūras Pakėnas.
„Dešinės rankos taisyklė“ ir galimos konfliktinės situacijos
Tačiau kai kurie siūlymai vairavimo instruktoriui kelia abejonių dėl jų reikalingumo. Pasak Artūro Pakėno, vienas iš siūlymų konkrečiu atveju keistų „dešinės rankos taisyklės“ sampratą. Pašnekovas abejoja, ar tokie pokyčiai netaps konfliktinių ir avarinių situacijų kelyje priežastimi.
„Vienintelis punktas, kurį aš vertinu neigiamai, tai pirmumas įvažiuojant ir išvažiuojant iš greitėjimo juostos. Tokiais atvejais, kai trajektorijos kertasi, pirmumą dabar turės tas, kuris važiuoja į lėtėjimo juostą. Tai yra turintis kliūtį iš dešinės. Galima sakyti taip, kad daroma išimtis iš taisyklės, nes įprastai situacijose pirmumą turi tas, kuris neturi kliūties iš dešinės. Dabar daroma išimtis šiai taisyklei. Kam reikėjo įvesti išimtį – nežinau. Nemanau, kad tai pridės žmonėms supratimo ir sąmoningumo. Galbūt inicijuojant pakeitimus buvo tartasi su eismo psichologais, gal tai Europos valstybėse tokia praktika. Man atrodo, kad ši taisyklė visai nereikalinga“, – naujuosius siūlymus vertino Artūras Pakėnas.
Esminės KET naujovės
Susisiekimo ministerijos parengtose pataisose numatyta, kad „dviračių gatvės“ būtų įrengiamos lėto eismo, siaurose senamiesčių ar kurortų gatvėse. Čia vyktų mišrus eismas, bet dviračiams būtų leidžiama važiuoti per visą gatvės plotį, nesilaikant dešiniojo krašto taisyklės, jų nebūtų galima lenkti, važiuoti greičiau nei 30 km/val.
Nauju ženklu „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“ būtų galima riboti motorinių dviračių ir elektrinių paspirtukų eismą, kur yra intensyvus pėsčiųjų eismas ar kur to reikalauja eismo sąlygos.
Tarp pakeitimų – draudimas statyti automobilius gatvių ir kiemų sankirtose ir penkių metrų atstumu nuo jų važiuojamojoje dalyje.
Taisyklėse atsirastų ir nuostata, kad baigus krauti elektromobilį, vairuotojas jį turi nedelsdamas patraukti iš įkrovimo vietos.
Taip pat siūloma kai kuriose viešojo transporto juostose leisti važiuoti motociklininkams ir neįgaliesiems, numatyti galimybę įrengti atskirus tik maršrutiniam transportui skirtus šviesoforų signalus.
Svarstoma įrengti dviejų tipų eismo juostas – A, skirtas tik maršrutiniam transportui, ir A+, skirtas ir kai kurioms kitoms transporto priemonėms.
Numatyta leisti į draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtą zoną vykti ir automobiliams, teikiantiems keleivių vežimo paslaugas.
Dar viena naujovė – specialųjį transportą su švyturėliais vairuotojai turėtų praleisti sudarydami eismo koridorių gatvės centre, t.y pasitraukdami ir į dešinį, ir į kairį kelkraštį, o ne tik į dešinį, kaip iki šiol.
Siūloma nustatyti, kad draudimas važiuoti riedučiais, riedlentėmis, ar paspirtukais be variklio važiuojamąja dalimi netaikomas gyvenamojoje zonoje.
Didžioji dalis pakeitimų, pritarus Vyriausybei, įsigalios nuo kitų metų birželio, dalis – nuo sausio.
Keičiama važiavimo greitėjimo juosta logika. Čia išskiriamos trys situacijos.
Pirma, kai iš greitėjimo juostos norima įsilieti į eismą pagrindiniame kelyje. Tokiu atveju įsiliejantis į eismą vairuotojas privalo duoti kelią važiuojantiems pagrindiniu keliu. Taip buvo ir iki šiol.
Antroji situacija, kai kairiau esanti transporto priemonė (važiuojanti su pagrindiniu srautu) nori persirikiuoti į dešinę, o važiuojanti greitėjimo juosta – persirikiuoti į kairę. Šiuo atveju vairuotojas, esantis dešinėje, turės duoti kelią tam, kuris rikiuosis iš kairės eismo juostos į dešinę.
Trečia situacija, kai vairuotojas pradeda važiuoti greitėjimo juosta, kuri pereina į lėtėjimo juostą prieš nusukimą į šalį. Taigi greitėjimo/lėtėjimo juostoje jis nekeičia krypties. Todėl turi pirmumą prieš norinčius įsilieti į lėtėjimo juostą eismo dalyvius.
