LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“ apie numatomus KET pakeitimus skirtus pėstiesiems kalbėjosi su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros prof. Saugirdu Pukalsku, kurio teigimu, atsakomybę pėsčiųjų perėją kirsti saugiai turi prisiimti ir patys pėstieji.
„Savaime suprantama, kad pėsčiųjų perėjoje pėstieji turi pirmenybę, bet deja, visada būtina apsižvalgyti ir įsitikinti, kad automobilių vairuotojai juos pastebi, stabdo, sustoja ir praleidžia“, – pabrėžia S. Pukalskas.
Profesorius sutinka, kad šiandien žmonės vis dažniau naudoja įvairius išmaniuosius prietaisus, kurie verčia dėmesį atitraukti nuo pagrindinės veiklos, pavyzdžiui, vairavimo. Jo teigimu, tokie vairuotojai yra ypač pavojingi.
„Daugėja ne tik pėsčiųjų, bet ir kitų eismo dalyvių, kurie naudojasi išmaniais telefonais. Dar blogiau, kaip jais naudotis pradeda vairuotojai, naršo, ar net pasitaiko atvejų, kai žiūri filmus. Tokiais atvejais tai dar blogiau ir pavojingiau nei tik pėsčiasis su telefonu“, – pastebi S. Pukalskas.
Žinoma, yra teigiančių, kad telefono naudojimas einant pėsčiųjų perėja yra tiek pat pavojingas kiek ir užsisvajojimas. Bet S. Pukalskas su tuo nesutinka.
„Reikia sutikti, kad telefonas yra labiausiai blaškanti priemonė. Užsisvajojimas vargu ar dėmesį galėtų atitraukti nuo pėsčiųjų perėjos ir nuo važiuojamosios dalies kirtimo, nes vis tiek pasuktum galvą ir pasižiūrėtum į artėjančią transporto priemonę.
Telefonas yra kur kas didesnis dirgiklis ir dėmesį jis atitraukia kur kas labiau, nes jame yra labai daug informacijos, reikiamo ir nereikiamo turinio, todėl tai tikrai yra pavojus“, – teigia S. Pukalskas.
O kas kontroliuos?
KET pakeitimų priėmimas yra vienas žingsnis. Kitas – kontrolė. Šią funkciją turėtų atlikti policijos pareigūnai. Tačiau, kaip pastebi S. Pukalskas, vargu, ar policija daug savo laiko skirtų pėsčiųjų stebėjimui.
„Prie kiekvieno eismo dalyvio policininko nepastatysime ir specialiai policija pėsčiųjų nestebės, nebent tai būtų akcijos. Tačiau jei įvyktų eismo įvykis, apklausus liudininkus, būtų galima spręsti kas buvo kaltesnis? Ar pėsčiasis, kuris ėjo nežiūrėdamas į tai, kas vyksta aplink, ar vairuotojas, kuris nepastebėjo pėsčiojo ir jo nepraleido“, – svarsto S. Pukalskas.
Mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimai pėsčiųjų perėjose – ne vienintelis numatomas KET pakeitimas. Siūloma keisti ir dabar galiojančią tvarką, kai pėsčiąjį vairuotojas privalo praleisti tik tada, kai jis įžengia į pėsčiųjų perėją. Siūloma, kad vairuotojas prie pėsčiųjų perėjos sustotų jau tada, kai pėsčiasis tik ketina kirsti gatvę.
„Nemanau, kad bent kiek įgudęs vairuotojas negalėtų atpažinti ar pėsčiasis ketina eiti ar jis tik šiaip stovi. Jei pėsčiasis stovi prie perėjos, dairosi į atvažiuojančias transporto priemones, faktas, kad jis tai daro ne šiaip sau, o žiūri ar jį vairuotojai praleidžia.
Anksčiau galiojusi nuostata, kad tik įžengusį pėsčiąjį reikia praleisti, tai jis net negali įžengti, nes kol transporto priemonė nesustoja, jam nesaugu įžengti. Todėl, manau, kad dabartinė nuostata yra tinkama. Vairuotojas, pamatęs pėsčiąjį prie važiuojamosios dalies, turėtų sustoti“, – teigiamai pakeitimą vertina S. Pukalskas.
