Pateikiame penkis svarbiausius patarimus, praversiančius vairuojant slidžiuose žiemos keliuose.
1. Įvertinkite kelio dangos būklę. Kelias keliui nelygus. Todėl pirmiausia labai svarbu įsitikinti, ar kelio danga yra slidi. Plika akimi nematydami ledo arba sniego, galime pamanyti, jog kelias tiesiog šlapias. Siekiant neapsigauti, patartina prieš išvažiuojant į judresnes gatves išbandyti automobilį stabdant. Tik įvertinę sukibimo su kelio danga lygį, priimkite sprendimą dėl tinkamiausio greičio, atstumų, manevrų ir t.t.
2. Pasirinkite tinkamą greitį. Nors kelio ženklai ir nurodo leistiną greitį, kiekvieną kartą reikėtų adekvačiai iš naujo numatyti saugų greitį, atsižvelgiant į kelio ir oro sąlygas. Pavyzdžiui, dažnai užmiesčio keliuose pamatę kelio ženklą, leidžiantį važiuoti 90 km/val. greičiu, vairuotojai jį ir renkasi, neįvertindami slidžios kelio dangos keliamų pavojų.
3. Kelyje elkitės nuosekliai. Nereikėtų daryti jokių skubių judesių: stabdykite švelniai, greitį didinkite iš lėto, o matydami, jog reikės atlikti sudėtingesnį manevrą, iš anksto pradėkite sukti vairą, pasirinkdami nuožulnesnę trajektoriją ir vengdami staigių posūkių. Žiemą kelyje stenkitės užbėgti įvykiams už akių.
4. Įvertinkite automobilio padangas. Žieminės padangos veikia kiek kitaip nei vasarinės. Jos minkštesnės, turi daugiau griovelių, todėl sukuria geresnį sukibimą su kelio danga. Vis dėlto, nereiktų aklai tikėti reklamomis ir manyti, jog su vieno ar kito gamintojo padangomis žiemišką kelią įveiksite net nesistengdami būti atidžiais. Dar vienas svarbus faktorius – padangų nusidėvėjimas. Kuo jos naujesnės, tuo patikimesnės. Senų automobilių vairuotojai labai dažnai klysta joms taupydami, mat senesnės, nusidėvėjusios padangos gali būti praradusios sukibimo savybes.
5. Išmokite naudotis automobilio saugos sistemomis. Nauji automobiliai šiandien aprūpinami pačiomis moderniausiomis saugumo sistemomis, tačiau, anot oficialaus „Toyota“ atstovo Lietuvoje „Mototoja“ dirbtuvių techninio vadovo Vytauto Staliūno, svarbiausia nepamiršti, jog visos šios sistemos yra aktyvios, todėl ir vairuotojas turi būti aktyvus, jas naudodamas: užtikrintai stabdyti ar sukti vairą ir taip padėti sistemoms suprasti norimą atlikti manevrą.
Svarbiausios saugos sistemos
Svarbiausios saugumo sistemos, be kurių dienos šviesos šiandien neišvysta joks naujas automobilis.
ABS (stabdžių antiblokavimo sistema) – tai žiemos kelyje labai svarbi sistema, kuri neleidžia užsiblokuoti ratams. Ji reikalinga ir naudojama tam, kad, slidžiame kelyje nuspaudus stabdį, nesvarbu kada ir kokiu stiprumu, ratai nesiblokuotų ir būtų galima manevruoti net ir ant ledo.
„Jeigu ratai pradeda slysti, transporto priemonė, kurioje nėra ABS, slydimo kryptimi ir nuvažiuos. Šios sistemos dėka išvengiama netolygaus stabdymo, o jo metu automobilio netraukia į vieną ar kitą šoną. Ratams esant ant skirtingų kelio dangų, sistema užtikrina stabilų stabdymą, nes neleidžia ratams užsiblokuoti. Vienam ratui pradėjus slysti ABS sistema iš karto sumažina stabdymo jėgą šiam ratui, taip leisdama jam suktis“, – aiškina V.Staliūnas.
TRC (traukos kontrolės sistema) – ši sistema padeda automobiliui pajudėti iš vietos be ratų prasisukimo. Taip užtikrinamas tolygumas net ir važiuojant skirtingo sukibimo kelio dangomis, kai, tarkime, vienas ratas yra ant ledo, o kitas ant asfalto.
VSC (stabilumo kontrolės sistema) arba ESP – ši sistema neleidžia automobiliui, manevruojant slidžiame kelyje ar nepasirinkus saugaus greičio, slysti šonu. Prasidėjus šoniniam slydimui, VSC sistema padedant stabdžiams ir varikliui sukuria priešingą sukimosi momentą ir automobilis stabilizuojasi taip išvengiant šoninio slydimo. Veikiant VSC sistemai, vairuotojas pajunta variklio galios sumažėjimą ir automobilio pristabdymą.
