15min kalbinti pašnekovai pripažįsta, kad elektrinės dviratės transporto priemonės įnešė tam tikro chaoso ir išryškino „susikalbėjimo“ stygių dėl pirmumo, bendros erdvės.
Saugumo, kitų eismo dalyvių, o neretai ir elementarių eismo taisyklių nepaisymas atsispindi ir eismo įvykių statistikoje. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien tik per 2022 m. I ketvirtį (sausį, vasarį, kovą, kai važinėjančių paspirtukais – daug mažiau nei šiltuoju metų laiku) užfiksuoti 82 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektrinių paspirtukų vairuotojai. Jų metu sužalojimus patyrė 88 žmonės.
Matomi, bet neatstovaujami
Elektrinių paspirtukų vairuotojų Lietuvoje jau trūkstančiai, apstu įvairių nuomonių apie juos, tačiau kol kas nėra visuomeninės organizacijos, atstovaujančios elektrinių paspirtukininkų interesus.
Tiesa, važinėjantys el. paspirtukais tarpusavyje bendrauja socialiniuose tinkluose, neformalios jų grupės buriasi aplink elektrinių paspirtukų prekybos ar remonto įmones.
Kaip sako vienos elektrinių paspirtukų prekybos ir remonto bendrovės vadovas Lukas Kondratas, elektrinių dviračių transporto priemonių rinka auga dėl mažesnės taršos, patogumo greitai judėti ten, kur kitos transporto priemonės stringa kamščiuose. Populiarumą didina ir augančios iškastinio kuro kainos.
Šį sezoną elektrinių transporto priemonių naudotojų bendruomenė pasipildė ir nauja socialine grupe: elektrinius triračius, keturračius šalies regionuose, mažesniuose miesteliuose įsigyja senjorai. Tai didina žmonių mobilumą, tačiau kelia ir iššūkių.
Pasak L.Kondrato, ne visur regionuose, net ir didesniuose miestuose yra dviračių ir pėsčiųjų takai, tad mažųjų elektrinių transporto priemonių naudotojams tenka judėti bendrame eismo sraute, o kitiems eismo dalyviams labiau atsižvelgti į žmones, kurie gali būti labiau pažeidžiami.
Pavojingiausi – negirdintys ir nematomi
7 metus važinėjantis elektiniais riedžiais L.Kondratas pripažįsta, kad keliuose stinga bendros eismo kultūros. Tai pasakytina ne tik apie el. paspirtukininkus, bet ir apie kitus eismo dalyvius, tarp jų ir pėsčiuosius.
Pavojinga, kai pėstieji vaikšto dviračių takais, vesdami augintinius ant ilgų pavadėlių, kurių nematyti, tad lenkiant juos pasitaiko įsipainioti. Mėgstama vaikščioti su ausinukais – dėl to neišgirstama kitų eismo dalyvių artėjimo. Tokia pėsčiųjų elgsena pašnekovui nesuprantama, kai šalia dviračių tako yra tik pėstiesiems skirti takai.
„Pastebėjau, kad daugybė dviratininkų net temstant važinėja be žibintų. Beveik visi el. paspirtukai turi integruotus šviesos žibintus. Juos rekomenduojame įsijungti ir šviesiu paros metu, juolab, kad jie beveik neturi įtakos baterijos resursui ir nuvažiuojamam atstumui“, – teigia specialistas. Tai ne tik asmeninio saugumo, bet ir supratimo, skaitymosi su kitais eismo dalyviais sąlygota eismo kultūros dalis.
Pasak L.Kondrato, daug nelaimių nutinka, kai automobilių vairuotojai neapsižvalgo sukdami į kiemus ar prekybos centrų aikšteles. Eismo įvykių nutiktų žymiai mažiau, jei atlikdami šį manevrą automobilių vairuotojai būtų atidesni, ypač kai įvažiavimus kerta dviračių takai.
Daug nelaimių nutinka, kai automobilių vairuotojai neapsižvalgo sukdami į kiemus ar prekybos centrų aikšteles.
Automobiliai, kaip rašoma Kelių eismo taisyklėse, turėtų praleisti jais važiuojančius dviratininkus ar paspirtukininkus.
Svarbiausia – sąmoningumas ir pagarbus elgesys
„Kaip sudrausminti netvarkingai važinėjančius paspirtukinininkus – ieškoma būdų daugelyje šalių. Galima svarstyti apie naujos transporto rūšies – elektrinio paspirtuko – įteisinimą bei savitų taisyklių jam taikymą.
Pavyzdžiui, Vokietijoje visi el. paspirtukai, kaip ir automobiliai, privalo turėti valstybinius numerius. Tokiu atveju paspirtuko vairuotojas jaučia didesnę atsakomybę, nes žino, jog jo transporto priemonės duomenys kitų eismo dalyvių yra matomi ir lengvai patikrinami duomenų bazėse“, – teigia bendrovės vadovas.
Visko nesureglamentuosi, kaip prie kiekvieno nepastatysi policininko, tačiau nekvestionuojama, kad sąmoningumas ir pagarbus elgesys vieniems su kitais bei mandagumas kelyje yra ir išliks aktualus.
Kurie paspirtukininkai pavojingiausi ir siaubą keliantys tėvai
L.Kondratas pastebi, kad dažnai važinėjama paspirtukais nesaugiai sau ir kitiems, tačiau pabrėžia, kad toks elgesys būdingas ne visiems paspirtukininkams.
„Žmonės, kurie įsigyja pravažesnius el. paspirtukus ir planuoja juos naudoti važinėjimui į darbą ar pramogai, dažniausiai pasirūpina ir apsaugos priemonėmis – pirštinėmis, šalmais, pasidomi eismo taisyklėmis, važinėjimo paspirtukais kultūra.
Didesnė problema su tais, kurie nuomojasi paspirtukus trumpam ir apie tai, kad gali su jais pavojingai kristi ar sužeisti kitus, nepagalvoja. Labai neatsakingai elgiasi tėvai, kai leidžia mažamečiams vaikams, kurių galva vos siekia vairą, naudotis paspirtukais.
Sunku suvokti, kas dedasi suaugusiojo, kuris atsako už vaikus, galvoje.
Ne kartą teko matyti vaikus važiuojančius dviese, tėvus su vaikais ant vieno paspirtuko ir pan. Jei vaikai būna dar ir be šalmų – sunku suvokti, kas dedasi suaugusiojo, kuris atsako už vaikus, galvoje. Nekalbant apie eismo kultūros ugdymą“, – stebisi L.Kondratas.
Ateitis priklauso elektriniams dviračiams?
Elektriniai dviračiai, kurie, pašnekovo nuomone, ateityje dar populiarės – saugesni, mat jų mechanizmai yra aukščiau, be to ir pats dviratininkas geriau matomas kitų eismo dalyvių. Paspirtukų minusas, kad jų stabdžiai, kita mechaninė įranga ir net elektronikos elementai yra žemai, o mažesnio ūgio paspirtukininkas net neišsiskiria iš pėsčiųjų srauto, tad jį sunkiau pastebėti laiku.
Daugiau atidumo, mandagumo norėtųsi iš visų eismo dalyvių.
„Vis dėlto, ar važiuosi dviračiu, ar paspirtuku, būsi pakankamai saugus jei dėvėsi saugos priemonės, naudosi žibintus ir būsi dėmesingas kitiems. Daugiau atidumo, mandagumo norėtųsi iš visų eismo dalyvių, susitinkančių užmiesčių ir miestų eismo srautuose“, – pabrėžė pašnekovas.
Tiki, kad ras vietą po saule
Lietuvos dviračių bendrijos pirmininko Pauliaus Bakučio nuomone, vieni eismo dalyviai yra tolerantiški, važinėja tvarkingai, stengiasi sugyventi su kitais, o kiti – paiso tik savo interesų, ignoruoja bendras taisykles. Tokių pasitaiko ir tarp vairuotojų, ir tarp dviratininkų, paspirtukininkų.
„Problemų pasitaiko su pradedančiaisiais paspirtukininkais, kurie iki tol buvo tik pėstieji. Žmogus sėdėjo prie kompiuterio, pakilo nuo fotelio, kadangi paspirtukai lengvai prieinami, ryžosi važiavimą jais išbandyti ir staiga pakliūva į eismo sąlygas, kurios jų atžvilgiu yra gana agresyvios. Pati transporto priemonė, ypač, kai žmogus dar nesuvokia jos greičio, įneša tam tikro chaoso“ – teigia P.Bakutis.
Dviratininkų bendruomenės lyderio nuomone, paspirtukininkai dar neturi aiškios vietos tarp kitų eismo dalyvių, kaip kažkada neturėjo dviratininkai.
„Kartu su automobiliais turėjome naudotis gatvėmis, dalyvauti sunkesnių, didesnių, greitesnių transporto priemonių eismo sraute. Dabar įrenginėjami atskiri dviračių takai, o jei jų nėra – galime važiuoti pėsčiųjų šaligatviais. Ir tik ten, kur nėra, nei vienų, nei kitų, tenka važiuoti gatvėmis. Paspirtukų vairuotojai naudojasi palankiomis sąlygomis, kurios – dviratininkų pasiekimas, tačiau ir paspirtukininkai atras „vietą po saule“, pradės atstovauti savo interesams, įgis patirties tiek jie patys, tiek kiti eismo dalyviai jų atžvilgiu“ – įsitikinęs P.Bakutis.
Pasak aplinkosaugininko, „Darnaus vystymosi centro“ direktoriaus Liutauro Stoškaus, didieji Lietuvos miestai pasirengę darnaus judumo planus, kuriuose bando suderinti judumo poreikius su gyventojų poreikiais.
„Kol kas elektrinių paspirtukų eismas gana chaotiškas. Kelių eismo taisyklės aiškiai apibrėžia kaip turi būti elektriniu paspirtuku važiuojama, kada gatve, kada šaligatviu.
Darnaus eismo sambūvio esmė – dėmesingumas kitam, suvokimas, kad nesi vienintelis ir svarbiausias.
Atrodytų užtektų elementaraus žmogiškumo, atsižvelgimo į kitų žmonių poreikius, kad paspirtukai nebūtų paliekami skersai kelių ar numetami viduryje pėsčiųjų perėjų ir pan. Tačiau tokia elgsena atspinti bendrą visuomenės kultūros būklę, vienų žmonių požiūrį į kitus, asmeninių interesų iškėlimą aukščiau visuomenės interesų“, – mano „Darnaus vystymosi centro“ vadovas.
Kaip pabrėžė L.Stoškus, darnaus eismo sambūvio esmė – dėmesingumas kitam, suvokimas, kad nesi vienintelis ir svarbiausias, kad visi visuomenės nariai yra vienodai svarbūs, kad nuo tavo atsakomybės ir poelgių priklauso kitų eismo dalyvių sveikata ir gyvybė.
„Turi atsirasti suvokimas, kad ne tas, kuris turi stipresnę, greitesnę transporto priemonę, turi ir prioritetą. Atvirkščiai, kas turi galingesnę, greitesnę transporto priemonę, tam tenka ir daugiau atsakomybės, nes jis potencialiai pavojingesnis kitiems.
Labai svarbu, kad šis principas būtų suvokiamas ir diegiamas visuomenėje“, – apibendrino darnaus judumo ekspertas.
Kas turi galingesnę, greitesnę transporto priemonę, tam tenka ir daugiau atsakomybės, nes jis potencialiai pavojingesnis kitiems.
Eismo kultūrai skirtą rubriką „Kieno pirmumas?“ inicijuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.