ES šalys jau keičiasi KET pažeidėjų duomenimis, naudodamos transporto priemonių ir vairuotojų duomenų informacinę sistemą EUCARIS (angl. Eeropean CAR and driving licence Information System).
„Nors kol kas prie apsikeitimo šiais duomenimis prisijungusios ne visos ES valstybės narės (šiuo metu prisijungusios penkiolika), jau dabar gaunamų užklausų skaičius įspūdingas. Pernai dėl užsienyje padarytų eismo taisyklių pažeidimų buvo gauta apie 2,8 tūkst. užklausų apie Lietuvoje registruotas transporto priemones, o šiemet – jau apie 2,5 tūkst.“, – pastebėjo VĮ „Regitra“ informacinių sistemų ekspertas Kęstutis Petkevičius.
Pernai gautos užklausos iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos, o šiemet – iš Austrijos, Bulgarijos, Vokietijos, Vengrijos, Latvijos, Nyderlandų ir Lenkijos.
Tiek pernai, tiek šiemet daugiausia užklausų gauta iš Lenkijos, Austrijos ir Vokietijos. Absoliuti dauguma užklausų iš šių šalių pateiktos dėl transporto priemonės viršyto leistino greičio.
Aiškindamas, kaip veikia apsikeitimo duomenimis apie KET pažeidėjus mechanizmas, VĮ „Regitra“ informacinių sistemų ekspertas pasakoja, kad Lietuvoje tuo rūpinasi dvi valstybės įmonės – „Regitra“ ir „Infostruktūra“. VĮ „Regitra“ yra nacionalinis kontaktinis centras gaunamoms užklausoms, o užsienio vairuotojų Lietuvoje padarytų pažeidimų informaciją apdoroja Lietuvos kelių policijos tarnyba.
Naudojant EUCARIS sistemą, keičiamasi duomenimis apie vairuotojus, pažeidusius kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus dėl leidžiamo greičio viršijimo, važiavimo neprisisegus saugos diržu, važiavimo degant raudonam šviesoforo signalui, vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir kitų pažeidimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad atskirose šalyse yra skirtingos vadinamosios „tolerancijos ribos“ greičio pažeidėjams. Kai kur pažeidimas fiksuojamas netgi važiuojant 1 km per val. greičiau, nei numatyta konkrečiame kelio ruože.
„Ar su greičio matavimo įrenginiu nufotografuotas vairuotojas gaus raginimą susimokėti baudą, dažnai priklauso tik nuo to, ar baudos dydis neviršija administravimo išlaidų. Reikia pripažinti, kad kol kas baudos išieškojimo mechanizmas nėra iki galo suderintas. Visgi reiktų turėti galvoje, kad informacija apie pažeidimą išlieka duomenų bazėse ir kitos akistatos su tos šalies pareigūnais metu senos skolos neabejotinai bus prisimintos“, – pastebėjo Kęstutis Petkevičius.
