„Greičio maratono“ metu Lietuvoje stacionarūs greičio matuokliai veikia itin jautriu režimu, o magistraliniuose keliuose vykdoma papildoma greičio kontrolė policijos skiriamaisiais ženklais nežymėtais automobiliais. Greičio matuokliai fiksuos net ir 1 kilometrą viršijusius vairuotojus.
Nustatyti 3 atvejai, kai vairuotojai leistiną greitį viršijo daugiau nei 50 km/ val.
Pirmadienio rytą magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda 29 m. Baltarusijos Respublikos pilietis automobilį „Mitsubishi Pajero“ vairavo 186 km/val. greičiu, kai leistinas greitis šioje atkarpoje – 130 km/val.
„Neviršykite leistino greičio“ – primygtinai pataria Lietuvos policijos atstovai, savo „Facebook“ profilyje paviešinę šį vaizdo įrašą.
Prieš pat vidurdienį, Klaipėdos r., kelyje Klaipėda–Kretinga, 34 m. moteris, vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“, viršijo šiame kelyje leistiną 70 km/val. greitį, važiavo 122 km/val. greičiu.
Šventinę popietę Vilniuje, S.Batoro g., kur leidžiamas 50 km/val. greitis, pareigūnai užfiksavo 107 km/val. greičiu lėkusį „Mercedes-Benz C220“ automobilį, kurį vairavo 2 metų vairavimo stažo neturinti 23 m. mergina.
Dėmesys – ir greitkeliui „Via Baltica“
Apie tai, kad šiuo metu Europos keliuose sustiprinta greičio kontrolė, rašoma ir Lietuvos kelių policijos tarnybos antradienį paviešintame pranešime.
Balandžio 17 d. – 23 d. Lietuvos policijos pareigūnai dalyvauja greičio kontrolės priemonėje „Speed Marathon“ (liet. „Greičio maratonas“), kurią inicijavo Europos kelių policijos tinklas TISPOL. Reaguojant į tragiškų eismo įvykių virtinę Europos keliuose, daugelio Europos šalių kelių policijos pareigūnai keliuose vykdo aktyvią leistino greičio kontrolę.
„Greičio maratono“ metu Lietuvoje stacionarūs greičio matuokliai veikia itin jautriu režimu, o magistraliniuose keliuose vykdoma papildoma greičio kontrolė policijos skiriamaisiais ženklais nežymėtais automobiliais.
„Greičio maratono“ metu policija ypatingą dėmesį skirs į skaudžiomis eismo nelaimėmis išsiskiriantį kelią „Via Baltica". Čia pusę greičio pažeidimų padaro krovininių automobilių vairuotojai. Nemaža dalis jų yra užsieniečiai.
„Ne „Via Baltica“ yra galvos skausmas, o vairuotojai, važiuojantys tuo keliu. Jie nesilaiko Kelių eismo taisyklių ir dėl to įvyksta eismo nelaimės. Ne kelias kaltas, o vairuotojai. Vairuotojai turi pasirinkti saugų greitį, turi laikytis saugaus atstumu, kad neįvyktų tos nelaimės“, – teigia V.Grašys.
„Saugaus ir leistino greičio nesilaikymas, nepasirinktas tinkamas važiavimo greitis yra pagrindiniai veiksniai, sukeliantys skaudžias eismo įvykių pasekmes“, teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. „Greičio maratono“ metu ypatingą dėmesį nukreipsime į skaudžiomis eismo nelaimėmis liūdnai pasižymintį kelią „Via Baltica“.
Norime aiškiai pasakyti, kad policija netoleruos neatsakingo vairavimo, beatodairiško greičio viršijimo, pavojingo ir chuliganiško elgesio šalies keliuose. „Greičio maratonas“ yra nukreiptas į vairuotojų sąmoningumo didinimą ir atsakomybės už savo elgesį skatinimą“, – teigia V.Grašys.
Pernykštės akcijos rezultatas: 122,5 tūkst. pažeidėjų
„Pagrindinis mūsų greičio kontrolės priemonės tikslas yra prevencija. Mes norime, kad kiekvienas vairuotojas susimąstytų ir pasirinktų ne tik leistiną, bet kartu ir saugų, važiavimo sąlygas atitinkantį greitį. Tik tokiu būdu galima išvengti keliuose kylančių grėsmių, sumažinti galimų eismo įvykių tragiškas pasekmes. „Mes norime pasiekti vairuotojų sąmonę, o ne pinigines“, – teigia TISPOL prezidentas Paolo Cestra.
„Mes norime pasiekti vairuotojų sąmonę, o ne pinigines“, – teigia TISPOL prezidentas P.Cestra.
„Greičio maratonas“ yra vienas iš TISPOL strateginių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti eismo įvykių skaičių ir pasiekti maksimalaus saugumo Europos keliuose.
Analogiškoje akcijoje 2016 metais dalyvavo 22 Europos šalys, leistinas važiavimo greitis buvo kontroliuojamas 12 706 taškuose, patikrinta 2,5 mln. automobilių, nustatyta pažeidimų – 122,5 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Pareigūnų skaičiavimais, greitį viršijo iki 5 proc. vairuotojų.
Baudos nuo 12 iki 550 eurų
Policija primena, kad administracinė atsakomybė už greičio viršijimą yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse –
416 straipsnis. Nustatyto greičio viršijimas
Nustatyto greičio viršijimas iki 10 km/val. užtraukia įspėjimą vairuotojams.
Greičio viršijimas 10–20 km/val. užtraukia baudą vairuotojams 12–30 eurų.
Viršijimas 20–30 km/val. užtraukia baudą vairuotojams 30–90 eurų.
Viršijimas 30–40 km/val. užtraukia baudą vairuotojams 120–170 eurų.
Viršijimas 40–50 km/val. užtraukia baudą vairuotojams nuo 170–230 eurų.
Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val. vairuotojams užtraukia 450–550 eurų baudą, skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1–6 mėn. ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti piniginę 450–700 eurų baudą.
Kartu su piniginėmis baudomis pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams: už greičio viršijimą 30–40 km/val. privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3–6 mėn., už nustatyto greičio viršijimą 40–50 km/val. privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų, o už greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/val. šiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių.