Vilniuje po kai kurių gatvių atnaujinimo pasirodė ir nauji kelio ženklai, reiškiantys transporto ribojimą ar visišką jo uždraudimą tam tikru metu. Pavyzdžiui, rekonstruotoje Vilniaus gatvėje įrengta gyvenamoji zona, o dalyje jos transporto eismas išvis nepageidaujamas – ten panaikintos stovėjimo vietos. Savičiaus gatvės dalyje savaitgaliais eismas išvis uždraustas – viduryje gatvės šeštadieniais bei sekmadieniais įkuriamos kavinių zonos.
Be šių kapitaliai sutvarkytų gatvių, Vilniaus Gedimino prospekte dar ankstesniais metais buvo išplatintas dviračių takas. Šioje gatvėje automobiliai nepageidaujami savaitgaliais bei darbo dienų naktimis.
„Šiltuoju metų laiku sostinės Senamiestis yra itin gausiai lankomas pėsčiųjų, dviratininkų ir turistų. Savivaldybė rekonstravo ir padovanojo pėstiesiems ir dviratininkams Vilniaus gatvę. Dešinėje Vilniaus gatvės pusėje, nuo Gedimino prospekto, buvo įrengtas dvigubai platesnis, 2 m pločio dviračių takas, susiaurinta gatvės važiuojamoji dalis, taip atsisakant 18 projekte numatytų automobilių stovėjimo vietų.
Tad vairuotojams neliko galimybės važiuoti visu prospektu, atsirado daugiau saugios erdvės pėstiesiems ir dviratininkams
Šalia esančiame Gedimino prospekte taip pat draudžiamas transporto eismas, nuo penktadienio 19 val. iki pirmadienio 4 val. gatvę atitveriant gėlinėmis. Tad vairuotojams neliko galimybės važiuoti visu prospektu, atsirado daugiau saugios erdvės pėstiesiems ir dviratininkams“, – komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.
Gyventojai ir džiaugiasi, ir piktinasi
Tokia tvarka kaip Vilniaus gatvėje vietos gyventojus džiugina, kadangi gerokai sumažėjo automobilių srautas, tačiau pokyčiai Savičiaus gatvėje sulaukė prieštaringų nuomonių. Dalis jos gyventojų džiaugiasi: kai gatve nevažiuoja automobiliai, ir triukšmo bei taršos mažiau, ir gatve eiti saugiau. Tačiau dalis nepatenkinti – jiems pasunkėjo privažiavimas prie namų, o ir pačioje gatvėje savaitgaliais įsikuria kavinės, kurių lankytojų keliamas triukšmas priimtinas ne visiems.
Anot Vilniaus savivaldybės atstovų, po pasitarimų su gyventojais čia priimtas kompromisinis sprendimas: nuo penktadienio 19 val. iki pirmadienio 4 val. ryto A. Savičiaus gatvės dalis tarp pastatų 6 ir 8 skirta tik pėstiesiems, gatvę atitveriant gėlinėmis.
„Po kapitalinės rekonstrukcijos ši gatvė natūraliai atgijo, ėmė traukti miesto svečius ir vilniečius, gatvė savaitgaliais liks uždara transporto eismui. Gyvenantiems A. Savičiaus gatvėje bus sudaryta galimybė patekti į savo vidinius kiemus, atvažiuojant nuo Bokšto g. arba Didžiosios g. pusės“, – kalbėjo T. Kamaitis.
Kita – Stiklių gatvė?
Vilniuje pastarąjį dešimtmetį sklandė ne viena idėja, ką reikėtų daryti su senamiesčiu, kadangi daug žmonių atvažiuoja automobiliais ne į konkrečią senosios sostinės dalies vietą, o naudojasi tranzitinėmis gatvėmis. Idėja apmokestinti įvažiavimą į senamiestį nesulaukė palaikymo, nes tuomet neva čia įsikūrusioms kavinėms ir parduotuvėms išgyventi būtų sudėtinga. Todėl Vilnius, siekdamas apriboti tranzitinį transportą, tą daro kitu keliu – sukurdamas pėsčiųjų zonas viduryje gatvių.
Vilniaus gatvės atkarpa su akligatviu niekada nebuvo tranzitinė, tačiau Savičiaus g. yra būtent tokia. Po jos, kaip užsimena savivaldybės atstovai, gali ateiti eilė Stiklių gatvei, kuria tranzitinis transporto eismas šiandien yra itin aktyvus.
„Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Stiklių gatvės gyventojus, bendruomenę ir verslininkus išsakyti savo nuomonę, kaip juos paveiktų tokie eismo ribojimai ir pėsčiųjų zonų sukūrimas, siekiant riboti tranzitinį pravažiavimą pro šią gatvę. Siekiant sumažinti automobilių srautą, sudarant geresnes ir saugesnes sąlygas pėstiesiems, turistams, gausiai lankantiems Stiklių gatvę, šiuo metu svarstoma sukurti privažiavimą tik tos gatvės gyventojams iki jų kiemų nuo Universiteto ir nuo Didžiosios gatvės pusių. Tik apsvarstę gautus gyventojų pasiūlymus spręsime dėl tolesnio Stiklių gatvės eismo organizavimo“, – aiškino Vilniaus savivaldybės atstovas.
