Kad greičio viršijimas išties egzistuoja ir vairuotojai drąsiai važiuoja spustelėdami daugiau nei leidžia taisyklės, įrodė GAZAS.LT atliktas eksperimentas. Ketvirtadienį nuo 11 iki 12 valandos žurnalistas Paulius Sviklas ir operatorius Audrius Gavėnas fiksavo, kaip juda eismas sostinės gatvėse.
Eksperimentui buvo pasirinktas automobilis, turintis tempomatą – priemonę, galinčią palaikyti vienodą automobilio greitį. Kad eksperimentas būtų tikslus, panaudota ir telefono programėlė „Sygic“. Navigacinė sistema rodė automobilio greitį. Tiesa, priklausomai nuo ryšio stiprumo, rodomas greitis svyruodavo keliais kilometrais per valandą.
Taigi, GAZAS.LT komanda pajudėjo į gatvę ir netrukus nustatė tempomatą ties 60 km/val. žyma. Kaip ir reikėjo tikėtis, žurnalistų automobilį lenkė beveik visi, kas netingėjo.
Į galą baksnojo netgi greitį viršijantys vilkikai. Vieni eismo dalyviai važiavo lėčiau, kiti greičiau, bet pagal taisykles važiuojantį žurnalistų automobilį lenkė beveik visi. Eksperimento rezultatus galite įvertinti aukščiau pateiktame vaizdo siužete.
Apie greitį tendencingai viršijančius vairuotojus savo įžvalgomis sutiko pasidalinti ir saugaus eismo specialistas, vairavimo ir ekonomiško važiavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Specialisto teigimu, greitį viršijantys vairuotojai dažniausiai savo poelgius grindžia skubėjimu, bet sunkiai gali įvardyti skubėjimo tikslą.
Artūras Pakėnas aiškina, kad net ir skubantis vairuotojas daug laiko neišlošia, geriausiu atveju kelias minutes. Tačiau ar dėl to verta rizikuoti kitų eismo dalyvių saugumu ir savo piniginės storiu?
Kartais, atrodo, jog labiau kalti jaučiasi tie, kurie važiuoja pagal KET ir greičio neviršija, nei tie, kurie linkę važiuoti greičiau. Pasak specialisto, turėtų būti priešingai – greičio neviršijantis vairuotojas niekuomet neturėtų kaltinti savęs dėl to, kad laikosi taisyklių.
Argi mums rūpi, kiek žmonių mus aplenkia gatvėje, kai einame pėsčiomis?
„Jeigu žmogus jaučiasi prastai, jei važiuoja leistinu greičiu, kai tuo metu jį kiti lenkia, tai tuomet yra kažkas negerai su to žmogaus pojūčiais. Žmogus turi jaustis teisingai. Tegul jį kiti lenkia.
Argi mums rūpi, kiek žmonių mus aplenkia gatvėje, kai einame pėsčiomis? Ne. Taip turėtų būti ir kelyje. Kam save statyti į kaltojo padėtį, kai tu laikaisi KET? Kartais vairuotojai bijo, kad važiuodami leistinu greičiu kelyje bus vieni tokie, tačiau pabandę laikytis apribojimų pamato, kad normaliai važiuojančių yra ir daugiau. Nereikia kreipti dėmesio į tuos, kurie lekia, ir dėl to kaltinti save“, – pasakoja A.Pakėnas.
GAZAS.LT atlikto eksperimento metu paaiškėjo, kad skirtingose gatvėse ir greičio viršijimas yra skirtingas. Vienur vairuotojai važiuoja 10-15 km/val. greičiau. Kitur lekia greitį viršydami 20 km/val. ir daugiau.
Artūras Pakėnas tikina, kad dėl greičio viršijimo kartais kaltas ne tik Lietuvos vairuotojų mentalitetas, bet ir ne visai protingai parinkti greičio apribojimai tam tikrose vietose.
Patys vairuotojai turi vienytis ir organizuotai teiktų siūlymus parinkti optimalesnį greitį.
„Tiesą sakant, aš irgi esu nepatenkintas tuo, koks greitis nustatytas vienoje ar kitoje gatvėje. Man irgi atrodo, kad kai kur būtų galima leisti važiuoti greičiau. Jeigu tikrai norime važiuoti tam tikroje gatvėje greičiau, o ne kiek šiuo metu leidžia ženklai, spauskime miesto valdžią, kad atitinkami skyriai peržiūrėtų galimybę ir įvertintų prašymą padidinti greitį toje ar kitoje gatvėje.
Patys vairuotojai turi vienytis ir organizuotai teikti siūlymus parinkti optimalesnį greitį. Aišku, kartais juokingai atrodo, kai dėl kokių nors nereikšmingų remonto darbų apribojamas greitis net iki 30 km/val. Kalbant apie nuolatinius ženklus – jie turi būti statomi atsakingai, o čia savo nuomonę vieningai turėtų išsakyti ir vairuotojai. Bet jei jau apribojimas yra pastatytas – būkime „biedni“, bet teisingi ir laikykimės jo, važiuokim tuo greičiu“, – kalba Artūras Pakėnas.
Skirtingą greičio viršijimą skirtingose gatvėse galima prilyginti bandos jausmui, kai vairuotojas stengiasi prisitaikyti prie eismo srauto ir judėti kartu su kitais dalyviais. Todėl vienose gatvėse viršijimas siekia 10-15 km/val. kitose, pavyzdžiui, Geležinio vilko, dauguma automobilių važiuoja greitį viršydami 20 km/val. ar dar greičiau nei leidžia KET.
„Manau, kad situaciją išspręstų ir lietuvius į protą atvestų tolerancijos sumažinimas greičio matuokliuose. Nereikia daryti tokių kraštutinių sprendimų, kaip pažeidėjo fiksavimas viršijus vos 1 km/val. Man juokinga, kai padaro tokias akcijas vieną kartą per metus ir tuomet visus baudžia, o vėliau ta pačia Geležinio vilko gatve gali važiuoti 100 km/val. greičiu ir niekam būsi neįdomus. Turėkime sveiko proto. Padarykime tolerancijos ribą 10 km/val. Ne 20 km/val., o 10 km/val. Ir to jau užteks, kad žmonės jau šiek tiek sumažintų greitį“, – pataria A.Pakėnas.
Skubėjimą važiuojant greičiau A.Pakėnas vertina kritiškai ir tvirtina, kad dažniausiai patys viršytojai negali pasakyti, kokios priežastys juos verčia važiuoti greičiau. Dažnai sugalvojami kvaili pasiteisinimai.
„Žmogus aiškina, kad skuba, nors negali įvardyti, kur skuba. Tiesiog skubama tiesiog tam, kad skubėtų. Kas iš to, kad greičiau atsisėsi ant fotelio su TV pultu rankoje, greičiau mėsainį suvalgysi ar alaus bokalą išgersi? Niekas nepasikeis, jei tą padarysi dviem ar trimis minutėmis vėliau. Reikia keisti požiūrį, mąstymą.
Pritariu tam, kad kai kuriose gatvėse tikrai galima padidinti greitį, bet mes su tuo kovokime rašydami laiškus į savivaldybę, saugaus eismo skyrių, burkimės į bendruomenes, draugijas, būkime vieningi ir kovokime su tuo bei siekime tikslų leistinais būdais, o ne piktybiškai viršydami greitį“, – per dantį greitį viršijančius vairuotojus traukia A.Pakėnas.
