Vieša paslaptis, kad Lietuvoje greičio matuokliai nefiksuodavo mažesnio už 20 km/val. greičio viršijimo, tik Klaipėdoje nuo praėjusio rudens jie tapo jautresni. Vairuotojams tokia diena turėtų tapti nemenku išbandymu pastoviai žiūrint į spidometrą, o policijos pareigūnams – apdorojant daugybę duomenų.
Lyg ir žino visi, kad vyks akcija A juostoje, tačiau vis tiek sulaikom iki 100 pažeidėjų per vieną rytą.
Vilniaus policijos komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas nesiėmė spėlioti, kiek pažeidėjų bus Lietuvos sostinėje ir jos apskrityje.
„Informaciją apie akciją išplatinome, tad tikimės, jog vairuotojai į tai atsižvelgs ir pažeidimų nedarys. Spėti, kiek gali jų tokių būti, labai sunku. Nedrįsčiau spėlioti. Reikia palaukti akcijos pabaigos – tada apibendrinsime, bus matyt“, – teigė T.Bražėnas.
Jis spėliojo, kad gali būti, jog vairuotojai apie akciją bus informuoti ir kreips dėmesį į apribojimus bei greitį viršijančių skaičius bus netgi mažesnis nei paprastai. Tačiau jis prisiminė ir atvirkščią pavyzdį.
„Kartais darome akcijas su A juosta. Lyg ir žino visi, policija perspėja, pasako, kad darysim, tačiau vis tiek sulaikom iki 100 pažeidėjų per vieną rytą“, – sakė T.Bražėnas.
Nuomonės apie akciją – skirtingos
Lenktynininkas Dominykas Butvilas teigė nepritariantis tokiai visuotinei greičio kontrolės akcijai. Jo manymu, eismo srautas visą ketvirtadienį gerokai sulėtės – žmonės tik sugaiš daugiau laiko, eikvos nervus ir turės žiūrėti į spidometrą vietoj kelio stebėjimo.
„Aš manau, kad žmonės yra pakankamai protingi ir mąstantys padarai. Man atrodo, tai yra nesąmoningas dalykas. Žmogus, bijodamas viršyti 1 km/val., nevažiuos 49 km/val. greičiu – jis judės 40 km/val.“, – samprotavo ralistas.
D.Butvilas pripažino nesitikintis, kad tokia vienadienė akcija atneš teigiamų dalykų lietuvių supratimui apie eismą, padidins eismo saugumą ar sumažins avarijų kiekį.
Vairavimo instruktorius, saugaus eismo specialistas Andrejus Savčenko įsitikinęs priešingai. Jo manymu, tokia akcija turėtų būti ne vienadienė, o vykdoma kasdien.
„Apie spūstis dėl mažesnio leistino greičio gali kalbėti tik tie, kurie gatvėse nori lakstyti ir ieško tam pasiteisinimo“, – sakė jis.
Ar jūs kur nors matėte, kad tiesiame kelyje būtų eismo spūstis? Turbūt kad ne.
Specialistas retoriškai paklausė, kokiu būdu tokia akcija, kai turėtų sumažėti eismo srauto greitis, gali sukelti eismo spūstis?
„Ar jūs kur nors matėte, kad tiesiame kelyje būtų eismo spūstis? Turbūt kad ne. Spūstys būna prie sankryžų ar vietose, kur baigiasi eismo juosta, avarijos ar remontai. Taigi eismo srauto greitis jokios įtakos spūstims neturi“, – aiškino vairavimo instruktorius.
A.Savčenko teigimu, svarbiausias tokios akcijos tikslas – baudos neišvengiamumas. Tai veikia kaip puiki prevencinė priemonė nuo KET pažeidėjų.
„Kur jūs matėte įstatymą, kuris sako, kad vienus įstatymus reikia vykdyti, o kitų nebūtina?“ – ironizavo instruktorius.
Jis pateikė Estijos pavyzdį. Šioje šalyje galioja ypač griežtos baudos už bet kokį greičio viršijimą – vos keliais km/val. didesnis nei leistinas greitis piniginę gali paploninti 20 eurų. Pasak A.Savčenko, ten įgyvendintas pagrindinis baudos principas – jos neišvengiamumas. Lėksi greičiau – iškart būsi nubaustas.
„Pas mus nėra taip, kad pažeidęs KET, būtinai turėsi atsakyti. Todėl mes tą ir turime keliuose – chaosą“, – sakė specialistas.
Vairavimo instruktorius pridūrė, kad ir stacionarių greičio matuoklių skaičius Vilniuje yra per mažas. Šių veikiančių yra vos 12, o tai, lyginant su miesto dydžiu – labai mažai.
