Po tokių išbandymų ne vienas vairuotojas užsuka į vaistinę ir prašo pagalbos.
Tačiau vaistas vaistui nelygu. Jei koks nors biuro darbuotojas nuo nugaros skausmo galėtų rinktis bet kokį medikų ar vaistininkų rekomenduotą preparatą, tai vairuotojams reikia gerokai pasukti galvą, kad nepakenktų eismo saugumui.
Vairuotojams netinka skausmą malšinantys vaistai su kodeinu ar fenobarbitaliu
Pavyzdžiui, vairuotojams netinka skausmą malšinantys vaistai su kodeinu ar fenobarbitaliu. Šių medžiagų yra daugelyje analgetikų, pvz. pentalgine. O kartais pavojų vairuotojo psichofizinei būsenai gali sukelti net ir visiškai nekaltai atrodantys vaistiniai preparatai, kuriuos vartojame net nesusimąstydami. Kiekvieno vairuotojo patirtis individuali, rašo trucker.lt.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ligos paveiktas vairuotojas kelyje gali elgtis tarsi išgėręs
„Menu, viename iš Maskvos terminalų per iškrovimą gerokai įšalau. Vos išvažiavęs į kelią pajaučiau, kad krečia drebulys. Supratau, kad bus blogai, jei neišgersiu kokių nors vaistų. Kabinoje turėjau keletą pakuočių „Theraflu“ miltelių, tad išgėriau du puodus toks karštos mikstūros, vos ne dvigubą dozę. Gerai, kad netrukus man užteko proto suprasti, kad aš vairuoju kai drūčiai girtas – sulėtėjo reakcija, pradėjau nejausti atstumų ir gabaritų. Stojau pirmoje aikštelėje,“ – apie savo „farmacinę“ patirti pasakojo vairuotojas Vidas.
Gydytojos komentaras
„Tokioje organizmo reakcijoje nematau nieko nuostabaus. Tirpūs vaistai nuo peršalimų turi chlorfenamino, feniramino ar fenilefrino aktyviųjų medžiagų. Todėl tokie lyg ir nekalti preparatai, kaip „Coldrex“, „Theraflu“ ar „Fervex“ vairuotojams netinka.
Vairuotojams netinka daugybė vaistų. Štai nemažai kraujospūdį mažinančių preparatų savyje turi klofelino, atsargiai vertėtų rinktis antialerginius ar psichotropinius vaistus. Galėčiau vardinti ir vardinti netinkamas aktyviąsias medžiagas ir vaistų pavadinimus, bet juk vairuotojai – toli gražu ne medikai ar vaistininkai. Todėl pasakysiu paprasčiausią apsidraudimo būdą.
Nesvarbu, ar vaistas receptinis, ar prieinamas visiems, jo pakuotėje būna popierėlis, vadinamoji anotacija. Ten tiesiog juodu ant balto rasite parašyta, kokie yra šalutiniai poveikiai, ar galima vairuoti automobilį,“ – reziumavo gydytoja A. Merkienė.
Sergantis vairuotojas – lyg apgirtęs
Apie ligų daromą įtaką vairavimui ir eismo saugumui papasakojo Panevėžio darbo rinkos mokymo centro Vairuotojų praktinio mokymo vadovas Vytautas Šakėnas.
„Vairavimą esant tokiai būsenai netgi apibrėžia kelių eismo taisyklės. Jei vairuotojas jaučiasi blogai, serga, yra pavargęs, tuomet jam nereikėtų vairuoti.
Kiekvienas savo galimybes vertina individualiai. Jei jautiesi prastai, bet vistiek reikia važiuoti, tuomet važiuok lėčiau, atidžiau, saugiau. Pirmiausia juk sulėtėja reakcija, dėmėsio koncentracija ir atidumas mažėja“, – aiškina V.Šakėnas.
Saugaus eismo ekspertas tikina, kad bloga vairuotojo savijauta dėl ligos yra artima būsenai, kuomet vairuotojas yra lengvai apgirtęs.
„Net jei tu šiandien mažai miegojai, nenorėk, kad ryte būtum saugus vairuotojas. Juk nesi žvalus, nesi pailsėjęs. Taip pat ir su liga. Reikia vertinti savo savijautą ir objektyviai įvertinti, ar tikrai verta vairuoti pačiam. Galbūt kažkas kitas gali pavežti. Vairavimą sergant galima palyginti su vairavimu apsvaigus. Šių abiejų faktorių įtaka vairuotojo elgesiui yra panaši“, – pasakoja V.Šakėnas.
