Suteikia perdėto pasitikėjimo savimi
LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos ir Romuvos klinikos gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Goda Tikniūtė sako, kad alkoholio poveikis žmogui priklauso nuo jo koncentracijos kraujyje.
– Gydytoja, ar tiesa, kad ir nedidelis alkoholio kiekis gali turėti pasekmes, kalbant apie vairavimą? Ar išgėręs žmogus linkęs labiau rizikuoti, kiek kitaip vertina situacijas? Kaip pasikeičia jo mąstymas, elgesys, savęs vertinimas?
– Alkoholis yra slopinanti medžiaga, todėl jo pavartojus sprendimų priėmimas sulėtėja, sumažėja reakcijos greitis. Alkoholio vartojimas mažina gebėjimą įvertinti greitį ir atstumus nuo objektų, suteikia perdėto pasitikėjimo savimi, sutrikdo galimybę vienu metu atlikti daugiau nei vieną užduotį, didina mieguistumą, veikia pusiausvyros jausmą ir koordinaciją.
Alkoholio vartojimas mažina gebėjimą įvertinti greitį ir atstumus nuo objektų, suteikia perdėto pasitikėjimo savimi.
Vairuotojo kraujyje esant 0,5 promilės alkoholio koncentracijai, autoįvykio tikimybė padvigubėja, lyginant su 0 promilių.
Alkoholio koncentracijai kraujyje didėjant, autoįvykio rizika išauga iki septynių kartų esant 0,8 promilėms, 25 kartais esant 0,15 promilės.
Čia labai svarbus dar vienas aspektas – alkoholio koncentracija kraujyje skirtingiems žmonėms pavartojus tą patį kiekį alkoholio skirsis, taip pat ir kelių žmonių, kurių alkoholio koncentracija vienoda, apsvaigimo laipsnis taip pat skirsis.
Kadangi mažas alkoholio kiekis veikia euforizuojančiai, atsiranda perdėtas pasitikėjimas savimi ir tampa sunkiau kritiškai įvertinti savo gebėjimą vairuoti. Lietuvoje leistina alkoholio koncentracija iki 0,4 promilės, o nuo 0,5 promilės jau nustatomas lengvo laipsnio girtumas.
Riba yra labai plona ir yra gana didelė tikimybė ją peržengti, ypač, jei vairuotojas jau turi kad ir nedidelių alkoholio vartojimo kontrolės sutrikimų.
– Labai įdomus ir dar vienas aspektas: būna atvejų, kad išgėręs žmogus automobiliu vežasi ir keleivius, tarkime, savo vaikus, žmoną. Kaip jūs galvojate, kodėl suaugę keleiviai tarsi ir nebijo tos rizikos – važiuoti kartu?
– Reikėtų klausti jų pačių, tačiau mano versija būtų tokia, kad labai tikėtina, jog jiems tai yra įprasta. Galbūt vaikystėje iš svečių juos veždavo kiek įkaušęs tėtis?
Egzistuoja tokia sąvoka kaip kopriklausomybė, kuomet šeimos nariai tampa „pasijungę“ alkoholį vartojančiam nariui, tad toleruoja ir jo vairavimą išgėrus, todėl neapgina savo ir vaikų teisės būti saugiems kelyje.
Kita man kylanti mintis yra tokia, kad toks keleivis galbūt ir pats neblaivus ir negali įvertinti situacijos kritiškai.
Aš būčiau už tai, kad vairavimas žmonių sąmonėje būtų siejamas tik su visišku blaivumu.
– Jei žmogus vartojo alkoholį iš vakaro, ar jis iš ryto gali vairuoti ir kaip pačiam suvokti, kad jei iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, tad rytas dar nėra visai adekvatus?
– Tada iš ryto alkoholio koncentracija kraujyje gali būti labai įvairi, priklausomai nuo to, kiek jo buvo suvartota, kada baigta vartoti.
Žmogaus gebėjimas spręsti apie savo galėjimą vairuoti žymia dalimi priklausys nuo jo apsvaigimo laipsnio, be to, gebėjimą vairuoti blogins ir nakties miego trūkumas.
– Jūsų nuomone, ar alkoholis ir vairavimas iš viso yra suderinami?
– Jei žinome, kad esant 0,5 promilės girtumui autoįvykių rizika padvigubėja, suprantama ir tikėtina, kad lyginant su 0 promilių autoįvykio tikimybė didėja ir alkoholio koncentracijai kraujyje esant 0,4 promilės.
Jei klausiate mano asmeninės nuomonės, aš būčiau už tai, kad vairavimas žmonių sąmonėje būtų siejamas tik su visišku blaivumu.
Vairuotojų reakcijos – įvairios
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra savo darbe ne kartą susidūrė su tokiais vairuotojais ir pačiose įvairiausiose situacijose – reidų metų ar po eismo įvykių.
Pareigūnas pastebi, kad bėdon patekusių neblaivių vairuotojų reakcijos būna įvairios: vieni – neigia, kiti – tyli, o treti grasina.
„Būna tokių, kurie elgiasi agresyviai, nesutinka, kritikuoja, bando įvairiais būdais grasinti, psichologiškai paveikti. Yra ir tokių, kurie kalba apie mūsų sąžinę bei kad mes sugriausime jų gyvenimus“, – sakė pareigūnas.
Itin daug emocijų ir baimės kyla tiems vairuotojams, kurie prie vairo sėda jausdamiesi blaivūs, t. y. būna išgėrę nedaug. Mat dėl visiškai neapgalvoto savo elgesio gali būti skaudžios pasekmės.
„Matosi, kad toks žmogus išgyvena, gailisi. Būna labai patenkintas, kai nepasiekia (promilių) ribos. Sako: gavau pamoką visam gyvenimui ir nevairuosiu išgėręs“, – pasakojo R. Kemzūra.
Pareigūnas taip pat patvirtino, kad ne kartą, kai vairuotojas būna neblaivus, šalia jo sėdi blaivus keleivis.
„Buvo tokių atvejų, kad sutuoktinis, kuris gali vairuoti, šalia vairuoja neblaivus žmogus. Pagrindinis paaiškinimas būna, kad aš geriau vairuoju“, – sakė R. Kemzūra.
Kaip mus veikia alkoholis?
Lengvo laipsnio girtumas:
- Lengvo laipsnio girtumas nustatomas jau esant 0,5 promilės. Esant tokios būsenos, nuotaika gali tapti pakili, euforiška, padidėti aktyvumas, užplūsti geraširdiškumo jausmas, lengvas sujaudinimas.
- Be pakilios nuotaikos ir motorinio sujaudinimo, gali būti koordinacijos sutrikimų, sutrikęs veiksmų atlikimo tikslumas, pagreitėjęs mąstymas, dėmesio koncentracijos stoka, didybės jausmas, plepumas, takto ir atstumo jausmo išnykimas, savo sugebėjimų pervertinimas, pagyrūniškumas, neapgalvoti poelgiai.
- Būdinga nežymiai pakitusi eisena, ypač einant greitai, netikslus smulkių judesių atlikimas.
Vidutinio laipsnio girtumas
- Esant vidutinio laipsnio girtumui stebimas ryškus slopinimas: vangus, sulėtėjęs mąstymas, sutrikusios judėjimo funkcijos, kalba sulėtėjusi, užsikertanti, sutrikusi orientacija aplinkoje, kontrolės, kuklumo jausmo praradimas, nesivaržymas, provokuojantis elgesys, seksualumo, fiziologinių poreikių demonstravimas, pablogėjusi nuotaika, padidėjęs mieguistumas, disforija, sulėtėjusi minčių eiga.
- Taip pat būdinga neaiški kalba, svyravimas stovint ar einant, ryškūs koordinacijos sutrikimai.
Sunkaus laipsnio girtumas
- Esant sunkaus laipsnio girtumui stebime ryškius sąmonės sutrikimus iki komos, gali būti traukulių priepuolių, šlapimo nelaikymas, tuštinimosi kontrolės sutrikimai, neurologiniai sutrikimai – raumenų tonuso sumažėjimas, sumažėjusi kūno temperatūra, užslopinti refleksai, skausmo pojūčio išnykimas, sutrikusi orientacija, mieguistumas, ryškus slopinimas, ribotas kontaktas, pavieniai neprasmingi žodžiai ar sakiniai, visiškas nesugebėjimas stovėti bei atlikti tikslius judesius.
Brangink gyvybę. Nevairuok apsvaigęs
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
