Policijos duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. – gegužės 31 d. Lietuvoje įvyko 1006 eismo įvykiai – 46 įvykiais daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. Nors šiemet avarijų įvyko daugiau, vis dėlto žuvusių asmenų skaičius kiek mažesnis, nei pernai. Prie to, reabilitologo teigimu, gali prisidėti ir žmonių sąmoningėjimas.
„Prisideda ir visuomenės švietimas, informacija apie eismo įvykius įvairiose žiniasklaidos priemonėse, taip pat, manau, keičiasi ir žmonių supratimas – pagal mentalitetą labiau tampame europiečiais-vakariečiais: juk anksčiau nebuvo įprasta užsisegti saugos diržą, dažnai vairuotojas tai padarydavo tik pamatęs policijos pareigūną, o dabar tai darome iškart atsisėdę į automobilį“, – apie gyvybę gelbstintį sprendimą kalba V. Medutis.
Jo teigimu, vis dėlto autoavarijas išgyvenę pacientai dažniausiai neišvengia pasekmių, kurios įprastai būna susijusios su patirtos traumos pobūdžiu.
„Pavyzdžiui, jei autoavarija yra nedidelė ir žmogus patiria tik nežymius sumušimus, dėl kurių neprireikia didesnės medikų pagalbos, greičiausiai jis nejaus jokių pasekmių. Tačiau didesnių autoįvykių metu, ypač kai žmogus nukenčia kaip pėsčiasis, dažniausiai tiek fiziškai, tiek psichologiškai išlieka randai visam gyvenimui“, – sako gydytojas.
Sunkiausias traumas dažniau patiria vyrai
Dažniausiai autoavarijų metu, pasak gydytojo, patiriami atramos judamojo aparato sužalojimai: uždari ir atviri kaulų lūžiai, raumenų plyšimai, sausgyslių ir raiščių plyšimai, kraujosruvos į audinius.
„Visi šie sužalojimai sutrikdo žmogaus gebėjimą normaliai judėti po traumos, apriboja mobilumo ir apsitarnavimo funkcijas, todėl yra labai svarbi reabilitacija, kad žmogus galėtų greičiau grįžti į normalų gyvenimo ritmą ir darbą“, – tvirtina V. Medutis.
Pavojingiausios avarijų metu ištinkančios traumos yra nugaros ir galvos smegenų sužalojimai.
Pavojingiausios avarijų metu ištinkančios traumos yra nugaros ir galvos smegenų sužalojimai, kurių metu kraujas išsilieja į galvos smegenis ar kai yra iš dalies pažeidžiamos arba pilnai nutraukiamos nugaros smegenys. Tai dažniausiai sukelia sunkias ir negrįžtamas pasekmes žmogaus gyvenimui. Tokių sunkių pacientų reabilitacija pirmuosius metus trunka net 100 dienų, o kitais metais skiriamas 24 dienų kartotinis kursas.
V. Medučio teigimu, viltis, kad po nugaros ir galvos smegenų traumos atsistatys visos svarbiausios funkcijos yra labai menka todėl, kad dar nėra išrasta neurochirurgijos metodų, kaip sujungti nutrauktus nervus. Nutraukus nervus impulsas iš smegenų negali pasiekti, pavyzdžiui, paciento galūnių ir dažnu atveju jis negali vaikščioti.
„Net ir nesaugus pasivažinėjimas šiais laikais taip madingu elektriniu paspirtuku gali baigtis sunkiu nugaros ar smegenų sužalojimu. Dažnai pacientai po tokių traumų net ir pasibaigus ilgam stacionarinės reabilitacijos periodui turi sunkią negalią: jiems reikalinga kitų žmonių pagalba apsitarnaujant buityje, o judėti įmanoma tik vežimėlio pagalba. Statistika rodo, kad tokias traumas dažniausiai patiria jauni 30–50 metų darbingo amžiaus darbingi vyrai“, – pastebi gydytojas.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas apgailestauja, kad kartais medikai autoavariją išgyvenusiam žmogui niekuo negali padėti. Pavyzdžiui, sunkią galvos smegenų traumą su kaukolės lūžiu ir kraujo išsiliejimu į smegenis patyrusiems pacientams neretai sutrinka sąmonė ir pažintinės funkcijos – toks žmogus nesupranta gydytojo komandų ir negeba dalyvauti tolimesniame gydymo etape, reabilitacijoje.
„Deja, bet tokie pacientai yra išrašomi į slaugos skyrių. Retais atvejais jų būklė pagerėja ir jie grįžta į reabilitaciją, tačiau taip dažniausiai nutinka jauniems žmonėms, kurių smegenys dar plastiškos ir geba geriau atsistatyti“, – teigia V. Medutis.
Gyvenimą apsunkina komplikacijos
V. Medutis pasakoja, kad sunkias autoavarijas išgyvenę pacientai vėliau neretai patiria įvairių gyvenimą apsunkinančių komplikacijų.
„Dažnai nugaros ar smegenų traumas patyrę žmonės negali patys pasišlapinti ar pasituštinti, jiems yra būdingas išmatų ir šlapimo susilaikymas ir jo sukeliamos infekcijos. Prie lovos prikaustyti pacientai, kurie negali patys pasiversti ar judinti galūnių, pavyzdžiui, kaklo slankstelių lūžių, neretai kenčia nuo pragulų. Tokie pacientai lovoje praleidžia mėnesius, metus ar dar ilgiau, o nuo ilgo gulėjimo atsiranda žaizdos, dažniausiai – sėdmenų ir kryžmens srityse. Atsiranda didelė infekcijos rizika“, – pastebi gydytojas.
Komplikacijų dažnis didesnis pacientams, patyrusiems politraumas – daugybinius, kelias organų sistemas apimančius sužalojimus.
„Neseniai reabilitacijoje lankėsi autoavarijoje abi kojas susižeidusi pacientė – jai buvo lūžusios kojos, nutraukti raiščiai, sausgyslės, plyšę raumenys. Labiausiai traumos metu buvo pažeista kelio sąnariai. Šiuo atveju didelė tikimybė, kad palyginus ankstyvame amžiuje pacientei pasireikš kelio sąnarių atrozės požymiai“, – sako V. Medutis.
Dažnai tenka „susidraugauti“ su nuolatiniais palydovais – skausmu ar maudimu, šlubavimu.
Po sunkių traumų, gydytojo teigimu, pacientams taip pat dažnai tenka „susidraugauti“ su nuolatiniais palydovais – kartais net visą gyvenimą išliekančiu skausmu ar maudimu, šlubavimu. Daliai autoavarijas patyrusių asmenų tenka priprasti ir prie savas galūnes pakeitusių protezų ar judėjimą atkuriančių įtvarų.
„Patyrus kompleksinį, skeveldrinį kaulo lūžį, kai tampa neįmanoma atstatyti jo vientisumo, atliekama galūnės amputacija. Po kelių mėnesių, užgijus žaizdai, yra pritaikomas protezas, su kuriuo pacientui tenka mokytis gyventi iš naujo“, – teigia jis.
Po avarijos nusigręžia artimieji
Gydytojas pasakoja, kad atsigavimas po sunkios traumos yra ilgas ir daug paties paciento pastangų ir užsispyrimo reikalaujantis procesas. Reabilitacijos sėkmė ir jos rezultatai labiausiai priklauso ne nuo reabilitacijos komandos profesionalumo, bet nuo paties paciento motyvacijos ir noro dirbti.
„Kartais pacientai galvoja, kad reikia tik laiko ir viskas atsistatys. Tačiau tai netiesa. Pirmieji 2 metai po traumos yra vadinami „galimybių langu“, kai taikant reabilitaciją ir pacientui dirbant individualiai namuose galima pasiekti geriausių rezultatų. Reabilitacija – sunkus darbas“, – sako specialistas.
V. Medutis pasakoja, kad pasiekti gerų rezultatų dažnai neleidžia sunkias traumas patyrusius pacientus užklumpantis nerimas, depresija ar net mintys apie savižudybę. Pastebėjus tokius simptomus pacientą konsultuoja gydytojas psichiatras, kuris gali skirti antidepresantų, dažnai pagerinančių paciento psichologinę būklę.
Ypač autoavarijas išgyvenusių žmonių psichologinę savijautą, gydytojo teigimu, lemia artimųjų palaikymas.
„Tačiau kartais nutinka ir taip, kad artimieji, pavyzdžiui, paciento antroji pusė, sužinojusi apie jo būsime nedarbingumą, neįgalumą nuo jo nusigręžia ir jį palieka. Tai itin sumenkina tokių pacientų motyvaciją – dažnai jie suserga depresija ir lieka prikaustyti net ne prie vežimėlio, bet prie lovos. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vieniši žmonės yra labiau linkę sirgti depresija po traumos, stokoja motyvacijos, dažnai patys savo iniciatyva nutraukia reabilitaciją“, – liūdnus pavyzdžius prisimena V. Medutis.
Pasak jo, būtent todėl reabilitacijos komandoje yra svarbus psichologo vaidmuo ir likimo draugų palaikymas – žmonės, kurie yra anksčiau patyrę tą patį, gali pasidalinti savo patirtimi ir motyvuoti pacientą.
Dažnai atsistatymo procesas po traumų trunka ne kelis mėnesius, bet metus.
Dažnai atsistatymo procesas po traumų trunka ne kelis mėnesius, bet metus. Laimei, Lietuvoje reabilitacijos sistema yra stipri, nes net Vakarų šalyse ne visi pacientai gali gauti tokias reabilitacijos paslaugas, kokias turime Lietuvoje“, – tvirtina V. Medutis.
Viršyto greičio pasekmės – virtualioje realybėje
„Via Lietuva“ inicijuoja eismo saugos kampaniją, kuria siekiama paskatinti vairuotojus susimąstyti apie galimas KET nesilaikymo pasekmes. Pagal realiai įvykusius eismo įvykius, kuriuos papasakojo juose dalyvavę ir nukentėję eismo dalyviai, sukurti ir į virtualią realybę perkelti vaizdo siužetai. Trimatėje erdvėje atkurtos istorijos suteikia galimybę realiai pajusti tai, ką jautė eismo įvykių dalyviai ir kokias skaudžias pasekmes teko jiems išgyventi dėl viršyto važiavimo greičio.
Į virtualią realybę perkeltos istorijos bus perduotos VĮ „Regitra“ padaliniams, įsikūrusiems didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Virtualioje realybėje atvaizduotas realias greičio viršijimo istorijas galima peržiūrėti ir internetinėje „Via Lietuva“ kampanijos svetainėje www.saugioskeliones.lt.
Lietuvoje dažniausia eismo įvykių priežastis yra viršytas leistinas maksimalus važiavimo greitis. Tokių eismo įvykių pasekmės – žuvę ar sunkiai sužalojami žmonės. Vis dėlto, nepaisant skaudžių pasekmių, beveik 9 iš 10 vairuotojų valstybinės reikšmės keliuose Lietuvoje yra linkę viršyti greitį keliuose. Tokie rezultatai gauti šiais metais „Via Lietuva“ užsakymu atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos metu.
Dažniausia eismo įvykių priežastis yra viršytas leistinas maksimalus važiavimo greitis.
Šiais metais „Via Lietuva“ valstybinės reikšmės keliuose planuoja įrengti rekordinį skaičių saugos inžinerinių priemonių per paskutinius kelerius metus. Šiemet šalies keliuose numatyta įrengti ar atnaujinti 360 pėsčiųjų perėjų, įrengti 83 greičio mažinimo kalnelius, nutiesti apie 40 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Eismo saugą užtikrinančios priemonės diegiamos ir sankryžose bei ruožuose, kuriuose yra užfiksuotos „juodosios dėmės“. 2024-aisiais kiekvienai nustatytai juodajai dėmei pašalinti suplanuoti individualūs sprendimai. Visų šių darbų tikslas – saugesnės eismo dalyvių kelionės.
