Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 08 14

Į Palangą be „kamščių“ – prieš 115 metų

Vasaros atostogų sezonas jau artėja prie pabaigos. Dalis Lietuvos ir kaimyninių valstybių gyventojų renkasi poilsį mūsų pajūryje. Dažniausiai į Palangą, Nidą ar Šventąją jie keliauja automobiliais. O kaip poilsiautojai Palangą pasiekdavo prieš 115 metų, kai automobilių Lietuvoje buvo vos keliolika?
Kelionė į Palangą, XX a. pirmasis dešimtmetis. Iš kolekcininko Dainiaus Raupelio rinkinio
Kelionė į Palangą, XX a. pirmasis dešimtmetis. Iš kolekcininko Dainiaus Raupelio rinkinio

XX a. pradžioje atostogų tradicijos buvo kitokios, ilsėtis pajūryje galėjo tik turtingi žmonės, kelionė į pasirinktą atostogų vietą užtrukdavo keletą dienų ar net savaitę. Todėl atostogų trukmė siekdavo mėnesį ir ilgiau.

Kaip Lietuvos gyventojai važiuodavo į Palangą 1908 m.?

1908 metų birželio pabaigoje, tik prasidedant atostogų sezonui Palangoje, Vilniuje leisto laikraščio „Goniec Wilenski“ žurnalistas išsiruošė į Palangą. Vilniaus geležinkelio stotyje susirinko ir daugiau atostogautojų vykstančių prie jūros. Daugelis jų atvyko iš Lenkijos.

Liepojos – Romnų geležinkelio linija važiuojančiu traukiniu jie per dieną pasiekė Liepoją. Nors Vilniaus ir Varšuvos laikraščiai, reklamuojantys Palangos kurortą, rašė, kad susisiekimas tarp Liepojos ir Palangos geras, vietoje paaiškėjo tiesa. Jis buvo komplikuotas ir brangus. Telegrafu užsisakiusiems kelionę automobiliu iš Liepojos į Palangą teko porą dienų palaukti Liepojoje, nes dėl sprogusios padangos automobilis jau keletą dienų nevažinėjo ir vis dar buvo remontuojamas.

Kelionė vienam žmogui be bagažo į Palangą automobiliu kainavo 7 rublius, o už atskirai arklių traukiamais vežimais vežamą bagažą dar reikia mokėti po 40 kapeikų už pūdą. Važiuoti arkliais buvo dar brangiau. Dvivietis vežimas kainavo 20 rublių, o keturvietė didelė uždara karieta 35 – 40 rublių. Noromis nenoromis žurnalistui, užsimaniusiam pasivažinėti naujoviška transporto priemone - automobiliu - teko porą dienų praleisti Liepojoje. Stebina prieš daugiau nei 100 metų gyvenusių žmonių kantrybė ir ramybė.

Pagaliau automobilis suremontuotas. Keleiviai sumokėję po 7 rublius išvažiuoja iš Liepojos į Palangą. Automobilyje telpa 14 keleivių. Kartu su keleiviais važiuoja ir vienas iš susiekimo įmonės savininkų, kuris papasakojo kad automobilis pagamintas užsienyje, pritaikytas vietinėms kelių sąlygoms ir kainavo 13 tūkst. rublių. Tai - vokiečių kompanijos nuosavybė, kurios dalininkas buvo ir Liepojos sanatorijos savininkas p. Kucharski. Pradžioje bandyta vežti keleivius paprastais automobiliais, tačiau tai buvo neįmanoma, nes važiuojama jūros pakrante vietomis labai smėlėta, arba labai duobėtu keliu, plento nebuvo.

Bilietų į Palangą kainos didėjo

Pradžioje verslininkai nustatė 3 rublių kainą vienam keleiviui, bet ši suma pasirodė per maža. Vėliau, susitarus su Palangos miesto valdyba, kaina pakelta iki 5 rublių 25 kapeikų. Atrodė, kad ši suma tikrai bus pakankama, nes poilsiautojų daiktai vežami atskirai už papildomą mokestį.

Neužilgo vokiečiai kelionės kainą savavališkai pakėlė iki 7 rublių, teisindamiesi dažnais automobilio gedimais ir labai brangiu remontu. O ant bilietų atsirado užrašas, kad keleivis su šia kaina laisvanoriškai susitarus sutiko. Palangos administracija sulaukė nemažai poilsiautojų skundų, bet pakeisti situacijos negalėjo.

Važiavimas automobiliu blogais keliais yra nei patogus, nei saugus. Laimima tik laiko, arkliais iš Liepojos (74 varstos) važiuojama 12 valandų, o automobiliu 3,5 valandas (varstas – senovinis rusų ilgio matas lygus 1066,8 metro, naudotas Rusijos imperijoje).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų