Patyręs vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, kartu su kitu vairavimo mokyklos „Amplius“ mokytoju Andrejumi Savčenko ne kartą konsultavęs Lietuvos specialiųjų tarnybų vairuotojus, Ievos Strazdauskaitės užpuolikų sukeltą „avariją“ vertina labai atsargiai.
A.Pakėnas kelia hipotezę, kad tiesioginio kontakto (smūgio) tarp automobilių galėjo ir nebūti. Nebent jie būtų važiavę labai mažu greičiu. Tai kaip paaiškinti tuos minimalius „Audi A7“ apgadinimus?
Tokios taktikos galėtų imtis tik beprotis.
„Važiuojant 110–130 km/val. priartėti ir užkabinti kito automobilio šoną taip, kad jo nenustumtum nuo kelio, yra labai sudėtinga. Tą gali atlikti tik profesionalas, nes šis manevras labai rizikingas. Jis gali baigtis abiejų automobilių visišku sudaužymu. Tad tokios taktikos galėtų imtis tik beprotis“, – aiškina savo požiūrį ekspertas.
Tačiau I.Strazdauskaitės „Audi“ apgadinta labai nežymiai, matyti tik nežymus įlinkis ant dešinės pusės durelių (žiūr. titulinę straipsnio nuotrauką).
A.Pakėno manymu, užpuolikai, norintys sustabdyti, o ne sudaužyti automobilį, tokiomis aplinkybėmis, ko gero, galėjo naudoti kitą taktiką. Ypač turint omeny, kad „Audi A7“ važiavo jauna, nepatyrusi vairuotoja.
Vienas iš sukčių ir apsimetėlių naudojamų būdų – prisigretinti prie automobilio ir pro langą rodyti neva apie pavojų įspėjančius ženklus. Tarkime, „jūsų ratas nuleistas, ar pan.“. Tokiu atveju nepatyręs vairuotojas sustos pats ar nusuks į šoninę aikštelę patikrinti automobilio būklės.
Kitas būdas – prisigretinus iš šono mesti į automobilį vandens buteliuką ar kitą panašų daiktą. Tokiu būdu sukeliamas didelis garsas, ištiktas šoko vairuotojas nesupranta, kas įvyko, jei nematė pačios provokacijos. Be abejo, ir automobilis apgadinamas, tačiau labai minimaliai.
Trečias padugnių naudojamas būdas – tiesiog užvažiuoti iš priekio ir pamažu mažinti greitį. Sutrikęs vairuotojas daugeliu atveju ramiai sustos.
Kodėl inscenizuojamos avarijos
O jei kontaktas vis dėlto buvo? Galbūt ne greitkelyje, o kitoje vietoje, kurioje automobiliai važiavo nedideliu greičiu. Draudikų atstovų paprašėme pasidalinti patirtimi: kaip tai nutinka?
Dažniausiai surežisuotos avarijos sukeliamos siekiant pasipelnyti. Tarkime, išprovokavus avariją ir sukūrus tokią situaciją, kad kaltas liktų kitas eismo dalyvis, tokiu būdu susiremontuoti savąjį automobilį (pvz., paslepiant ankstesnius apgadinimus). Tokių nesudėtingų žalų reguliavimas vyksta telefonu ir gauti pinigus yra paprasta.
Kitas scenarijus – Ievos Strazdauskaitės tragedijos variantas – kai norima transporto priemonę arba ja važiuojantį žmogų pagrobti. Kaip pabrėžia „Lietuvos draudimo“ atstovė ryšiams su visuomene Ingrida Žaltauskaitė, visą Lietuvą sukrėtęs kriminalinis įvykis – išskirtinis ir labai retas.
Tokie incidentai labiau primena Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pirmąjį dešimtmetį, o ne XXI amžių. Pavyzdžiui, bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, per jo darbo praktiką pasitaikė ir vienas atvejis, kai sustabdžius automobilį, jo vairuotojas buvo išmestas iš transporto priemonės, o transporto priemonė pagrobta. Netrukus šis įvykis buvo išaiškintas.
Akivaizdu, kad dažniausia priežastis, kodėl daromos tokios avarijos – noras pasipelnyti iš draudimo, o ne smurtas prieš žmones.
Dažniausia priežastis, kodėl daromos tokios avarijos – noras pasipelnyti iš draudimo, o ne smurtas prieš žmones.
„Mes skiriame tokius tris pagrindinius tyčinių avarijų būdus: žiedinėse sankryžose, dėl staigaus stabdymo ir manevruojant ne pagal pirmumo teisę“, – paaiškino I.Žaltauskaitė.
Klasika: staigus stabdymas
Pats paprasčiausias būdas – priversti kitą transporto priemonę įvažiuoti į sukčiaus ar nusikaltėlio automobilio galą. Tai daroma labai paprastai. Aukos automobilis staigiai aplenkiamas ir jam „užkišama“ blogų kėslų turinčio vairuotojo automobilio galinė dalis, nepaliekant laiko reakcijai. Tai – klasikinis scenarijus.
„Kartais šioje schemoje gali dalyvauti ne vienas, o keli automobiliai“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė.
Pavyzdžiui, vienas automobilis važiuoja prieš nusižiūrėtą „taikinį“, kitas prisiartina iš šono, kad neleistų atlikti išvengiamojo manevro, o trečiasis staigiai užlenda prieš pirmąjį ir sukuria situaciją, kad visiems automobiliams reiktų staigiai stabdyti. Beje, toks tyčinių avarijų metodas yra paplitęs ir Vakarų šalyse.
Smūgis į šoną arba manevras ne pagal pirmumo teisę
Antras variantas – nestiprus smūgis į šoną (panašiai nutiko ir I.Strazdauskaitės tragedijos atveju). Dažniausiai inscenizuotojai leidžia kitam automobiliui juos aplenkti antra juosta. Ir, kai šis pradeda rikiuotis atgal į pirmą juostą, nedorėliai staigiai pagreitėja. Tokiu būdu lieka kaltas rikiavęsis, liniją „apžergęs“ eismo dalyvis, nors incidentą sukėlė visai ne jis. Kitaip tariant, „kaltas“ lieka tas, kuris nepraleido kliūties iš dešinės.
Vienas automobilis važiuoja prieš nusižiūrėtą „taikinį“, kitas prisiartina iš šono, kad neleistų atlikti išvengiamojo manevro, o trečiasis staigiai užlenda prieš pirmąjį.
Logiškai mąstant, tokiam apgaulingam manevrui geriausiai tinka galingas automobilis. Toks, tikėtina, buvo ir I.Strazdauskaitės užpuolikų BMW.
Kita, kiek daugiau vaidybos reikalaujanti šios situacijos modifikacija, kurią galima pavadinti „Paslaugus vairuotojas“, bandantis pasinaudoti kitų eismo dalyvių naivumu. Norėdamas išprovokuoti avariją, toks nedorėlis apsimeta labai geru ir staiga nusprendžia praleisti kitą vairuotoją, neturintį pirmumo teisės.
Tai atvejai, kai vairuotojas nori pasukti į kairę arba išsukti iš šalutinio kelio, tačiau turi praleisti tiesiai arba pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. „Prie tokio eismo dalyvio priartėjęs galimos avarijos iniciatorius stabteli ir paslaugiai pasiūlo jį praleisti duodamas ženklą šviesomis ar gestais. Kai pirmo automobilio vairuotojas ima atlikti manevrą, kitas automobilis netikėtai pajuda ir sukelia nedidelę avariją“, – paaiškina Viktorija Katilienė.
Žiedinė sankryža tampa spąstais
Trečias variantas – itin populiarus miestuose, kur eismas itin intensyvus, o važiavimas žiedinėmis sankryžomis daugeliui eismo dalyvių painus. Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė, tyčinių avarijų sukėlėjai žiedinėse sankryžose dažniausiai atsitrenkia į kito automobilio šoną, kai šis bando rikiuotis į išorinę juostą ar išvažiuoti iš sankryžos pasirinkęs netinkamą juostą.
BTA eksperto Andriaus Žiukelio duomenimis, Vilniuje nesąžiningi vairuotojai dėl chaotiško eismo itin buvo pamėgę Olandų g. žiedinę sankryžą. Tačiau, įvedus aiškesnę ženklinimo sistemą, inscenizuotų eismo įvykių bent šioje vietoje pastebimai sumažėjo.
Kaip nepakliūti į piktadarių nagus
Pasak vairavimo mokytojo A.Pakėno, pirmiausia reikia laikytis Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų. Laikytis saugaus atstumo iki priešais ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio, rodyti posūkius, manevruoti taip, kaip leidžia kelių ženklinimas. Ir, žinoma, važiuoti kuo dešiniau, jei yra laisva eismo juosta. Kitaip tariant, nebūti „antraeilininku“.
Reikia saugoti savo automobilio priekį ir dešinę pusę.
„Apibendrindamas galiu pasakyti, kad reikia saugoti savo automobilio priekį ir dešinę pusę“, – sako A.Pakėnas.
„Norint išvengti eismo įvykių žiedinėse eismo sankryžose, vairuotojams reikėtų laikytis kelių eismo taisyklių ir susilaikyti nuo skubių manevrų. Be to, kadangi kai kuriose žiedinėse sankryžose galioja specifinis ženklinimas, nepamiršti į tai atsižvelgti prieš įvažiuojant į tokią sankryžą“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė Viktorija Katilienė.
O kaip elgtis su apsimetėliais „džentelmenais“? Reikėtų atsargiai vertinti kito, pagrindine kryptimi važiuojančio eismo dalyvio intencijas ir nepamiršti vadovautis Kelių eismo taisyklėmis.
Sustoti ar nesustoti?
Kai kurie 15min skaitytojai klausia, ką daryti, jei patektų į I.Strazdauskaitės situaciją: stoti ir aiškintis su provokatoriais, ar, važiuojant toliau, skambinti numeriu 112?
Marija Kazanovič, Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė, ramina skaitytojus:
„Situacija šalies keliuose yra pakankamai saugi ir stabili. Policija aktyviai vykdo savo veiklą ir visuomet yra pasirengusi reaguoti į kiekvieno piliečio pagalbos prašymą.
Kiekvienas eismo dalyvis turi laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o įvykus eismo įvykiui vykdyti Kelių eismo taisyklėse nustatytas pareigas.
Jeigu, įvykus eismo įvykiui, vairuotojui kyla pagrįstų įtarimų, kad eismo įvykis yra inscenizuotas ir pan., siūlome skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą nemokamu telefonu 112, o paskambinus – vadovautis operatoriaus nurodymais. Užtikriname, kad visais įmanomais būdais asmenims bus teikiama reikiama pagalba.“
Paklausta, ar tikrai tokiu atveju negalima pareigūnams skambinti važiuojant, M.Kazanovič siūlo remtis KET punktu „Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui“. Pagal šį punktą vairuotojas privalo „nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą.“
Inscenizuotų avarijų daugėja
2016 metais „Lietuvos draudimas“ išsiaiškino 86 inscenizuotus eismo įvykius, kuriuos, kaip įtariama, vairuotojai sukėlė tyčia. Palyginti su 2015-aisiais metais tokių išaiškintų inscenizuotų ar iš viso neįvykusių avarijų padaugėjo 25 proc. Tačiau nė viena iš jų nebuvo įvykdyta siekiant smurtauti arba žudyti.
