„Prieš metus pradėję įgyvendinti socialinę kampaniją „Nulis pykčio“ identifikavome, kad beveik visi Lietuvos vairuotojai yra susidūrę su pykčiu ar patyrę neigiamų emocijų keliuose. Be to, pyktį vairuotojai 10 kartų dažniau patiria vairuodami miestuose. Todėl labai svarbu, kad „Įsijunk šypseną“ stendai įrengti šalies didmiesčiuose, kuriuose gyvena maždaug pusė Lietuvos gyventojų. Kaip rodo mūsų tyrimų duomenys, šie ženklai suteikia vairuotojams teigiamų emocijų, priverčia nusišypsoti. Psichologų įsitikinimu, nuoširdi šypsena yra stipriausias ginklas kovoje su pykčiu, o gera emocinė būsena turi tiesioginės įtakos eismo saugumui – būtent šio pozityvaus proveržio ir siekiame“, – sakė Raimondas Geleževičius, socialinės kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ Valdybos narys.
Iš viso Lietuvoje įrengti 33 „Įsijunk šypseną“ kelio stendai: Birštono kurorte, dviejose vietose palei automagistralę Vilnius-Klaipėda, Panevėžio-Šiaulių kelyje, po penkis ženklus įrengta judriausiose Vilniaus ir Kauno gatvėse, po šešis – Šiaulių ir Klaipėdos miestų gatvėse, o daugiausiai – septyni – šypsotis skatinantys ženklai pastatyti Panevėžyje. „Ateityje numatome plėsti šių kelio stendų įrengimą miestuose įtraukdami visuomenę, kviesdami ją rinkti vietas, kuriose pastebi daugiausiai pykčio ir ten siekti daryti pokytį“, – sakė R. Geleževičius.
Pamatęs ženklą šypsosi kas antras vairuotojas
Šią vasarą „Lietuvos draudimas“ atliko šių naujų ženklų poveikio vairuotojams tyrimą. Jo duomenimis, intensyviausiose sostinės gatvėse išvydę „Įsijunk šypseną“ kelio stendą nusišypso beveik kas antras (45 proc.) eismo dalyvis. Apklausa taip pat parodė, kad Vilniaus miesto gatvėse įrengtus ženklus, kurie čia stovi jau pusę metų, yra pastebėję beveik du trečdaliai (63 proc.) vairuotojų.
Spręsdami pykčio Lietuvos keliuose problemą, prisiėmėme atsakomybę už draugiškesnės vairuotojų kultūros ugdymą bei pozityvius pokyčius miesto gatvėse
„Spręsdami pykčio Lietuvos keliuose problemą, prisiėmėme atsakomybę už draugiškesnės vairuotojų kultūros ugdymą bei pozityvius pokyčius miesto gatvėse. Todėl tai, kad ženklas skatina nusišypsoti pusę vairuotojų rodo, kad gyventojai teigiamai vertina šios kampanijos pirmųjų metų rezultatus“, – teigė R. Geleževičius. Jis pridūrė, kad ateityje – pokalbiai su mažesnių Lietuvos miestų savivaldybėmis dėl šių ženklų pastatymo gatvėse.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog dažniausiai pravažiuodami ir pamatydami „Įsijunk šypseną“ kelio ženklą vairuotojai pagalvoja, kad jiems patinka (43 proc.), pagerėja jų nuotaika (40 proc.), kelio stendas pralinksmina, sudomina ir maloniai nustebina (30 proc.), padidina nusiteikimą vairuoti be pykčio, mandagiau (29 proc.), dešimtadalis vairuotojų pripažino pradedantys apie šį ženklą kalbėtis su kartu automobilyje važiuojančiais keleiviais. „Lietuvos draudimo“ užsakymu Vilniaus gyventojų apklausą atliko tyrimų kompanija SIC (UAB „Socialinės informacijos centras“). Į klausimus internetu atsakė 500 respondentų.
Nusišypsoti skatinantį ženklą išrinko visuomenė
Naujojo ženklo, skatinančio nusišypsoti, o ne pykti prie vairo rinkimai buvo atviri visuomenei. Viešame balsavime internete nuspręsta, kuris iš profesionalių dizainerių sukurtų ženklų geriausiai skatintų rodyti mažiau neigiamų emocijų šalies keliuose. Nugalėjo kelio stendas „Įsijunk šypseną“, kurio autorė - prekės ženklus kuriančios įmonės „Brandworks“ kūrybos vadovė Giedrė Lisauskaitė.
„Įsijunk šypseną“ ženklus Lietuvos savivaldybėms dovanojusi draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, prieš pradėdama įgyvendinti socialinį saugaus eismo projektą atliko Nacionalinį vairuotojų tyrimą. Jo duomenimis, 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų prie vairo, o 61 proc. vairuotojų sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. Jo lygį Lietuvos keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš 10 maksimalių. Kampanija „Nulis pykčio“ siekia, kad vairuotojai mokėtų identifikuoti ir valdyti neigiamas emocijas, kad visi, sėdę prie vairo, ramiai, saugiai ir su gera nuotaika pasiektų kelionės tikslą.
