Tokia istorija pasidalijo vilnietis Paulius, išsirinkęs „Volvo S60“. Nedaug kilometrų nuvažiavęs automobilis buvo parplukdytas iš JAV ir parduodamas už vidutinę tokio modelio rinkos kainą. Nenorėdamas pirkti detaliai neapžiūrėto automobilio, Paulius kartu su pardavėju nuvažiavo į „Volvo“ atstovybę Lietuvoje „Sostena“. Čia atliktos bazinės patikros metu specialistai nustatė, jog automobilio dešinė pusė ir stogas yra dažyti.
Galbūt „Volvo S60“ pateko į krušą, kur buvo stipriai apgadintas? Juk pardavėjas teigė, kad automobilis iš JAV atvyko po avarijos, tačiau keisti prireikė tik dureles, sparną ir šoninė skarda palyginta. Paulius pardavėjo žodžiais nepatikėjo ir nusprendė patikrinti detaliau. Ir nepasigailėjo.
Avarijų siurblys
Pagal „Volvo“ VIN kodą užsisakęs automobilio istorijos ataskaitą interneto tinklalapyje, Paulius nustėro. Automobilis JAV gavo tokį smūgį į šoną, kad teko keisti pusę kėbulo detalių. Jau Lietuvoje automobilis patyrė dar du draudiminius įvykius, išmokos po jų siekė tūkstančius eurų: 2015 m. pagamintas ir mažiau nei 40 tūkst. km nuvažiavęs automobilis spėjo patirti net tris avarijas.
„Savininkas to nesakė ir neprisipažino, kad automobilis daužytas taip stipriai – tik dėl JAV sakė, kad smūgio būta“, – teigė Paulius.
Maža to, nesunku įtarti ir kitą klastą: nors „Volvo“ savininkas tikina automobilį iš JAV atsigabenęs pardavimui, panašu, kad kurį laiką juo naudojosi pats ir dėl kažkokių priežasčių staiga nutarė parduoti. 2016 m. lapkričio 30 d. „Volvo S60“ buvo atlikta techninė apžiūra, tų pačių metų gruodžio 29 d. patirtas eismo įvykis, už kurį savininkui išmokėta 2,6 tūkst. Eur kompensacija, o 2017 metų sausio 29 d. – kitas įvykis, už kurį išmokėta 4,9 tūkst. Eur. O dabar automobilis yra parduodamas už 18,7 tūkst. eurų.
Be to, po antrojo eismo įvykio 2017 m. sausio 29 d. užfiksuota 18 tūkst. km rida, nors techninės apžiūros metu 2016 m. lapkričio 30 d. „Volvo“ kilometražas buvo 28 tūkst.
Šiuo metu parduodamam automobiliui nurodoma 38 tūkst. km rida – 20 tūkst. km didesnė nei prieš 8 mėnesius. Nepanašu į automobilį, kuris buvo ilgai tvarkomas ar laikomas pardavimui.
Vienas patikros būdas – ne visagalis
Tikslią informaciją apie automobilio ridos korekcijas bei eismo įvykius Paulius gavo „AutoDNA“ svetainėje, o „Volvo“ atstovas įspėjo apie perdažytas dalis.
„Automobilio kėbulo būklė nustatoma matuojant dažų storį ant skirtingų detalių. Per kiek įvykių ir kur jie įvykę, atsakyti negalime. Mums prieinamoje „Volvo“ sistemoje fiksuojami tik pagal garantiją atlikti darbai, kada jie atlikti, kokia tuo metu buvo rida. Viskas, ką galėtume pasakyti apie šio automobilio ridą, tai yra informacija apie garantinius darbus, kur užfiksuota jų atlikimo data ir rida“, – teigė „Volvo“ serviso vadovas Rimvydas Norvilis.
Specialistas pataria prieš perkant automobilį kaip įmanoma visapusiškiau susirinkti informaciją iš visų įmanomų šaltinių: tokiose ataskaitose kaip „AutoDNA“ galima patikrinti istoriją, o autorizuotame servise – dabartinę būklę bei garantinių aptarnavimų išrašus, kokios dalys ir kada buvo keistos, kokia tuo metu buvo rida.
„Standartiškai pas mus atliekama diagnostika be automobilio ardymo ar dalinio praardymo. Pirkėjui sutikus mokėti už papildomus darbus ir esamam šeimininkui sutikus su automobilio praardymu, galime atlikti bet kokią išsamią diagnostiką. Žinoma, tokia diagnostika kelis kartus brangesnė, nes tai gali užtrukti ir dieną, tarkim, kėbulo geometrijos/taškų matavimas, ir tam reikalingos vienkartinės detalės (fiksatoriai)“, – aiškino „Sostenos“ atstovas.
Įvairias automobilio saugos sistemas galima apgauti taip, kad jokia elektroninė diagnostika to nepastebės – pavyzdžiui, apie neegzistuojančias oro pagalves iš esmės galima sužinoti tik išardžius tam tikras automobilio vietas. Kaip teigia R.Norvilis, tokiu atveju būtinas kiekvieno saugos elemento pačiupinėjimas „iš kitos pusės“.
