Kaip elgtis privažiavus apie pavojų kelyje įspėjantį ženklą ir kas gresia jo galiojimo ribose įvykusio incidento atveju? Apie tai kalba straipsnio pašnekovai.
Įspėjamieji kelio ženklai statomi dėl labai konkrečių priežasčių
Vairavimo mokslai paprastai prasideda nuo teorijos kurso. Jo metu, be kitos informacijos, būsimi vairuotojai mokomi prasmingai interpretuoti įspėjamojo kelio ženklo ir eismo aplinkybių visumos teikiamą informaciją.
Tačiau, kaip pastebėjo vairuotojų mokytojus ir vairavimo instruktorius vienijančios Vairavimo mokytojų gildijos narys Edvinas Rutkauskas, tiek jam, tiek kolegoms neretai tenka susidurti su vairuotojais, kurie mano, kad kai kurie įspėjamieji kelio ženklai yra mažareikšmiai.
„Iš vairuotojų pusės galima pasigesti dėmesio, atsargumo ir kritiško savo gebėjimų vertinimo. Tačiau tai yra dalis bendrosios mūsų visuomenės eismo kompetencijos, kuri laikui bėgant kinta. Ruošdami naujus vairuotojus, stengiamės prisidėti prie jos kitimo gerąja linkme“, – pabrėžė E.Rutkauskas.
Jis priminė, kad įspėjamieji kelio ženklai šalikelėse atsiranda dėl labai konkrečių priežasčių, o ne šiaip sau. „Kartais vairuotojams atrodo, kad kai kurie įspėjamieji kelio ženklai nereikalingi, kadangi pavojaus tame ruože galimai tuo metu nėra. Tačiau praktinio mokymo metu visi gali įsitikinti, kad tinkamai „skaitant“ kelio ženklus vairuotojo apie kelią surenkama informacija yra gerokai detalesnė“, – dėstė E.Rutkauskas.
Įspėjamieji kelio ženklai šalikelėse atsiranda dėl labai konkrečių priežasčių, o ne šiaip sau.
Daugelis įspėjamųjų kelio ženklų, anot instruktoriaus, yra suprantami ne tik pagal jiems daugeliu atvejų būdingą trikampę formą, ženkle vaizduojamą simbolį ar pavadinimą. „Ženklus reikia integruoti į jų pastatymo vietoje matomą kelio kontekstą ir visa tai suprasti kaip visumą. Be to, reikia turėti žinių, leidžiančių visa tai tinkamai interpretuoti.
Tuomet galima situaciją atitinkanti vairuotojo elgsena: dėmesio perskirstymas, greičio pasirinkimas, veiksmai vairu ir kita. Šie įgūdžiai išsiugdomi per netrumpą laiką, nes nėra paprasti“, – teigė pašnekovas.
Užmiesčio kelių „kontrolieriai“
Svarbiausia įspėjamųjų kelio ženklų paskirtis – įspėti vairuotoją apie artėjimą prie vietos, kuriai būdingas tam tikras pavojus ir reikia iš anksto įspėti vairuotoją apie tai, kad jis, įvertinęs aplinkybių visumą, tam pavojui pasiruoštų.
Šios grupės kelio ženklais vairuotojas įspėjamas apie specifines eismo aplinkybes, galimo pavojaus pobūdį.
Pavyzdžiui, įspėjamasis kelio ženklas gali nurodyti, kad artėjama prie kelio vingio, sankryžos, stačios nuokalnės arba įkalnės, geležinkelio pervažos. Paprastai įspėjamasis kelio ženklas statomas prieš pavojingą objektą kelyje arba pavojingo kelio ruožo pradžią.
Reikėtų pastebėti, kad šios grupės kelio ženklai tampa dar svaresni, kuomet važiuojama blogo matomumo sąlygomis arba tamsiuoju paros metu: informaciją apie tai, kas mūsų priekyje, gauname būtent iš kelio ženklo.
„Nors įspėjamaisiais kelio ženklais žymimas pavojingas kelio ruožas prasideda už 50–100 m gyvenvietėje ir 150–300 m ne gyvenvietėje nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos, bet, kaip matome, tai nėra itin tikslus atstumas prieš pavojų kelyje.
Prie pavojingos kelio vietos ar ruožo būtina priartėti pasiruošus.
Tai turi prasmę: vairuotojas skatinamas būti budrus, vertinti aplinkybių visumą ir suprasti, kad prie pavojingos kelio vietos ar ruožo būtina priartėti pasiruošus“, – pasakojo Vairavimo mokytojų gildijos narys.
Kai kurie kelio ženklai turi ir gretutinę paskirtį – pagal jų buvimą galima spręsti apie galimybę lenkti sankryžoje, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių (KET). Tai ypač aktualu važiuojant už gyvenviečių ribų.
Nuolat kintančio kelių „reljefo“ dalis
Kokie bus kelio ženklai, jų reikšmę numato KET, o jų įrengimo sąlygas reglamentuoja Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės. Pastarosios numato, kokiu atstumu iki pavojingos kelio vietos įrengiamas kelio ženklas, ar jis statomas pakartotinai ir pan.
Dažniausiai užmiesčio keliuose vairuotojai mato kelio ženklus „Laukiniai gyvūnai“, taip pat – įspėjančius apie dviratininkus ir pėsčiuosius, sankryžas, kelio vingius, geležinkelio pervažas. Gerokai rečiau Lietuvoje įrengiami kelio ženklai „Krintantys akmenys“ ar „Pakeliamasis tiltas“.
„Įrengti kelio ženklai nuolat prižiūrimi, valomi, plaunami. Sugadinti ar praradę spalvą, atspindimumą – pakeičiami naujais. Svarbu pažymėti, kad kelių tinklas ir infrastruktūra nuolat keičiasi, todėl, atsiradus naujoms aplinkybėms ar pavojams, įrengiami nauji įspėjamieji kelio ženklai“, – pasakojo Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės Transporto saugos specialistas Dmitrijus Bialas.
Keičiantis Lietuvos kelių reljefui, juose dažnai atsiranda naujos provėžos, nelygumai, įrengiamos naujos pėsčiųjų perėjos ar sankryžos, nutiesiamas naujas kelias, pasikeičia laukinių gyvūnų migracijos takai, padidėja tam tikrų eismo dalyvių grupių srautai, vyksta kelio remonto darbai.
Apie visus šiuos procesus užmiesčio keliuose ir praneša įspėjamieji kelio ženklai. Pasak pašnekovo, ignoruojant šiuos kelio ženklus, kyla reali grėsmė eismo saugumui. „Tam, kad išvengtumėte eismo įvykio, būtina imtis papildomų atsargumo priemonių: sumažinti greitį, atidžiau stebėti kelio aplinką, įvertinti ir prognozuoti kitų eismo dalyvių veiksmus ir t. t.“, – kalbėjo D.Bialas.
Specialistas akcentavo, kad nuo to, kaip eismo dalyviai laikosi kelio ženklų reikalavimų, tiesiogiai priklauso jų pačių ir kitų eismo dalyvių saugumas bei bendrai eismo saugos situacija visoje šalyje.
Ženklas „Pėstieji“ – padidinto atidumo zona
Pasak pašnekovų, vieni iš daugiausiai galvosūkių vairuotojams sukeliančių įspėjamųjų kelio ženklų praneša apie galimą pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą.
Ženklas „Pėstieji“ įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriuo vaikšto pėstieji ir nėra šaligatvio, pėsčiųjų tako ar kelkraščio. Ženklą leidžiama naudoti ir prieš tuos kelio ruožus, kuriuose kelkraščiu vyksta intensyvus pėsčiųjų eismas, arba prieš tas vietas, kuriose pėstieji dažnai eina per kelią, tačiau įrengti pėsčiųjų perėjos toje vietoje nėra tikslinga.
Ženklas „Dviratininkai“ įrengiamas prieš ne sankryžoje esantį kelio ir dviračių tako susikirtimą. Ženklas taip pat įrengiamas prieš ne sankryžoje kelią kertantį taką.
Vairavimo mokyklos „ARV-Auto“ instruktoriaus E.Rutkausko vaizdžiu teigimu, kelkraštyje išvydęs apie pėsčiuosius arba dviratininkus įspėjantį ženklą, vairuotojas turėtų manyti, kad jo pasislėpęs tyko pėsčiasis ir dviratininkas, kuris, automobiliui priartėjus, „šoks po ratais“:
„Tokiu ženklu pažymėtose kelio atkarpose, kur greta kelio pėsčiajam ar dviratininkui įmanoma taip pasislėpti (nes jį, pavyzdžiui, užstoja želdiniai, kelio reljefas ir pan.), reikia pravažiuoti su maksimaliu atsargumu. Juk šie kelio ženklai praneša, kad kelyje ar šalia jo dažniau nei įprasta gali būti pažeidžiamiausių eismo dalyvių – pėsčiųjų ar dviratininkų.
Todėl vairuotojas turėtų sumažinti važiavimo greitį tiek, kad, esant poreikiui, galėtų bet kada sustabdyti transporto priemonę ar saugiai prasilenkti.“
Nutikus eismo įvykiui
Įsivaizduokime hipotetinę situaciją, kuri kai kuriems vairuotojams toli gražu ne tariama, tačiau savo kailiu patirta: kas vyksta šių ženklių galiojimo zonoje įvykus autoįvykiui, tarkime, automobiliui susidūrus su dviratininku ar pėsčiuoju?
„Vienareikšmiškai atsakyti negalima, nes tai priklauso nuo eismo dalyvių veiksmų ir eismo įvykio aplinkybių. Eismo įvykiai dažniausiai įvyksta, kai vienas iš eismo dalyvių, o kartais – abu – nepaiso KET reikalavimų. Tikriausiai būtų sprendžiama pagal eismo dalyvių atliktus veiksmus, situacijoje galiojusias pirmumo taisykles, kiekvieno atsargumą – galimybes ir pastangas susidūrimo išvengti.
Negalime su savimi visur vežiotis policininko, kuris mūsų veiksmus kontroliuotų, todėl turime patys saugoti save ir kitus.
Įspėjamojo ženklo buvimas nebus vienintelis kriterijus, lemiantis kaltės nustatymą. Tačiau jis kelkraštyje ir stovi dėl to, kad padėtų užkirsti kelią galimam eismo įvykiui“, – pabrėžė vairavimo instruktorius E.Rutkauskas.
Beje, įspėjamasis ženklas sutelkti didesnį dėmesį į kelią, rinktis saugų greitį įpareigoja ne tik transporto priemonės vairuotoją, bet ir kitus eismo dalyvius – dviratininkus bei pėsčiuosius.
„Negalime su savimi visur vežiotis policininko, kuris mūsų veiksmus kontroliuotų, todėl turime patys saugoti save ir kitus. Neretai vairuotojai pernelyg gerai vertina savo žinias ir įgūdžius, o juk dažnai jų gebėjimų ribos yra daug siauresnės“, – savo mintis išsakė vairuotojų mokymo žinovas E.Rutkauskas.
Brangink gyvybę. Stebėk įspėjamuosius kelio ženklus
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija