Kas labiau drausmina neblaivius vairuotojus: botagas ar pyragas?

Vieno teisingo atsakymo nėra. Nes vairuotojų elgesį lemia ne tik nuobaudos, bet ir pragyvenimo lygis, kiti reglamentai (pvz., alkoholio įsigijimo tvarka) arba naujos logistikos galimybės (pavėžėjimo paslaugų plėtra, automobilių dalijimosi paslauga). Tačiau akivaizdu, kad baudų už didžiausius nusižengimus (sunkiai apsvaigus) griežtinimas vaisių davė. Pažvelkime į nuobaudų istoriją ir kintančią statistiką.

Lietuvos istorijoje buvo jau šešios teisės aktų redakcijos, kuriomis reglamentuota neblaivaus vairuotojo atsakomybė.

Logiška, kad kiekvienas pakeitimas reiškė vis griežtesnę atsakomybę už vairavimą išgėrus. Tačiau ar tikrai po kiekvienos teisės aktų redakcijos keliuose sumažėjo neblaivių vairuotojų ir jų sukeliamų avarijų?

Kiekvienas pakeitimas reiškė vis griežtesnę atsakomybę už vairavimą išgėrus.

1984 metais buvo patvirtintas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK). 126 straipsnis tada skelbė, kad neblaivus vairuojantis asmuo, arba tas, kuris perdavė automobilį vairuoti neblaiviam, baudžiamas 100 rublių bauda arba vairuotojo teisės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.

Šis straipsnis po aštuonerių metų buvo pakeistas. Apie visus straipsnio pakeitimus pakalbėsime iš eilės. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 126 str. pirmą kartą buvo redaguotas 1992 vasarą. Dar viena redakcija įvyko 1994 liepą ir dar trys 2000, 2003 ir 2008 metais. Nuo 2017 metų ATPK paskelbtas nebegaliojančiu, o jį pakeitė administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), apie kurį šiek tiek vėliau.

„Akmens amžiaus“ alkotesteris

1994 metais vairuotojai dar nebūdavo tikrinami alkotesteriu. Kaip teigia ilgą darbo stažą turintis vairavimo instruktorius ir saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas, pareigūnai vairuotojus tikrindavo vamzdeliu, kurio dugne – melsvas skystis. Jeigu skystis pučiant į vamzdelį pažaliuodavo, reikšdavo, kad vairuotojas yra išgėręs.

1994 metais vairuotojai dar nebūdavo tikrinami alkotesteriu.

Pagal promiles girtumas būdavo skirstomas tik tada, jeigu girtas vairuotojas dalyvavo ar pats sukėlė eismo įvykį.

Na, o už girtumą prie vairo 1994 metais, kaip nurodo ATPK 126 straipsnis, būdavo skiriama iki 2000 litų bauda arba teisės vairuoti automobilį atėmimas dviems metams. Situacija keitėsi 2000 metais, baudos diferencijuotos.

Smarkiai padidintos baudos

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Ignas Gelžinis ir Artūras Pakėnas

2000 metų kovo 15 dieną buvo priimta nauja ATPK redakcija, pagal kurią smarkiai šoktelėjo baudos už KET pažeidimus, padarytus sunkiai apgirtus.

Pagal naują teisės aktų redakciją atsakomybė už vairavimą išgėrus buvo tokia: lengvas girtumas nuo 0,41 iki 1,5 prom. vairuotojo kišenę papurtydavo 1000-1500 litų ir girtam vairuotojui tekdavo atsisveikinti su vairuotojo pažymėjimu nuo vienerių iki pusantrų metų.

Už vidutinį 1,51 – 2,5 prom. girtumą tekdavo pakloti 1500-2000 litų ir pažymėjimą pamiršti nuo pusantrų iki dviejų metų. Už sunkų girtumą (nuo 2,5 prom.) tekdavo susimokėti 2000-3000 litų ir grėsdavo teisės vairuoti atėmimas 2-3 metams.

Dar viena teisės aktų redakcija įsigaliojo nuo pirmos 2008 metų dienos. Tą kartą ATPK buvo pakeistas iš esmės. Redaguotas net 31 straipsnis, o daugiausia dėmesio ruošiant naują redakciją buvo skirta KET pažeidimams.

Avarijų, žuvusiųjų, sužeistų skaičiai krito kaip nukirsti kirviu. Galime daryti išvadą, kad atsakomybės sugriežtinimas davė vaisių.

Taip pat pagal naują kodekso redakciją įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų protokole įtvirtinta nuobaudos rūšis už KET pažeidimus – administracinis areštas.

Administracinis areštas galėjo būti taikomas už grubius KET pažeidimus – nustatyto greičio viršijimą daugiau nei 50 km/val, vairavimą sunkiai apgirtus ar apsvaigus nuo narkotikų, už transporto priemonių vairavimą tam teisės neturintiems asmenims ir pan.

Pagal to meto naują tvarką liko galioti leistina alkoholio riba – 0,4 promilės. Tačiau priešingai nei dabar, pradedantiems ir profesionaliems vairuotojams nustatyta leistina alkoholio riba – 0,2 promilės (dabar – 0 – aut. past.)

Naujausi pasikeitimai įvyko visai neseniai – 2017 metų pradžioje. Dabar už 1,5 prom girtumą teisiama pagal baudžiamąjį kodeksą, t.y. galima sėsti belangėn iki 1 metų. Teismas taip pat turi teisę skirti kelis tūkstančius eurų siekiančią baudą.

15min / Dainiaus Cuberos nuotr./Lengvas girtumas

Taip pat ATPK pakeitęs ANK numato, kad lengvai apgirtę vairuotojai turės mokėti baudą, siekiančią nuo 300 iki 450 eurų (skaičiuojant litais – nuo 1035 iki 1553).

Statistika kaupiama tik nuo 1998 m.

Seniausia eismo įvykių statistika, kurią pavyko surasti, buvo pradėta kaupti 1998 metais. Tada iš viso įvyko 6445 eismo įvykiai, kuriuose žuvo arba buvo sužeisti žmonės. 824 eismo įvykius sukėlė nuo alkoholio apsvaigę asmenys, o tose avarijose žuvo 111 žmonių ir 1125 buvo sužeisti.

Eismo įvykių statistika iki teisės aktų redakcijos 2000 metais:

Eismo įvykių statistika po teisės aktų redakcijos 2000 metais (2000 ir 2001 metai):

Bendras eismo įvykių skaičius, po atsakomybės sugriežtinimo (ypač sunkiai apgirtusiems), sumažėjo. Žuvusiųjų keliuose skaičius taip pat sumažėjo. Tačiau eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai skaičius, šiek tiek padidėjo. Padaugėjo ir avarijų, kurias sukėlė girti ir teisės vairuoti neturintys asmenys.

Eismo įvykių statistika nuo 2002 metų iki kitos ATPK redakcijos 2008 metais:

Nors nuobaudos sugriežtintos, tačiau avaringumas per septynis lentelėje pateiktus keitėsi labai nežymiai. Su nedideliais šuoliais avarijų skaičius ir juose žuvusiųjų asmenų skaičius nuolat keitėsi – vienais metais daugiau, o kitais šiek tiek mažiau.

Girtų vairuotojų taip pat neišgąsdino 2000 metais Seimo priimti nutarimai. Girtuoklių sukeltų avarijų skaičius taip pat nuolat keitėsi – kai kuriais metais didėjo, o kitais šiek tiek smuko, kol pasiekė didžiausią skaičių 2005 metais, kai dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 850 eismo įvykių, kuriuose žuvo ar buvo sužaloti žmonės.

Tiesa, su nedidelėmis išimtimis vis mažėjo žuvusiųjų keliuose skaičius avarijose, kurias sukėlė girti vairuotojai.

2008 metų lūžis: ekonominė krizė, mažėja eismo įvykių

Tačiau po naujos teisės aktų redakcijos 2008 metais, šalies avaringumo statistika pasikeitė kaip diena po nakties. Sumažėjo eismo įvykių, žuvusių ir sužeistų keliuose skaičius, girtų asmenų sukeltų avarijų skaičius ir t.t. Tiesa, 2008 metais žuvo daugiau asmenų dėl girtų vairuotojų kaltės.

Eismo įvykių statistika 2007 – 2008 metais:

Žinoma, reikia įvertinti ir dar vieną dalyką. 2008 metais Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje prasidėjo ekonominė krizė. Ji turėjo padaryti įtaką ir transporto parkui – juk kuo blogesnė ekonominė situacija, tuo kelyje mažiau mašinų, o kuo mažiau transporto – tuo mažiau avarijų. Tačiau ar tikrai transporto priemonių skaičius sumažėjo?

Žiūrėti į transporto priemonių skaičiaus statistiką nėra prasmės – iki 2014 metų šioje statistikoje nugulė visos transporto priemonės, kurios fiziškai nevažinėjo Lietuvoje, tačiau turėjo lietuvišką techninį pasą. Paprasčiausiai jos būdavo išvežamos į trečiąsias pasaulio šalis. Todėl pasikliauti tokia statistika nereikėtų.

Pasitikėti šiuo atveju galima tik Lietuvos automobilių kelių direkcijos surinktais duomenimis apie transporto intensyvumą keliuose. O tokia statistika sako, kad 2008 metais tiek lengvųjų automobilių, tiek krovininių sunkvežimių intensyvumas keliuose buvo bene didžiausias iki pat 2014 metų.

Taigi transporto priemonių skaičius ne mažėjo, o didėjo, tačiau avarijų, žuvusiųjų, sužeistų skaičiai krito kaip nukirsti kirviu. Galime daryti išvadą, kad atsakomybės sugriežtinimas davė vaisių.

​Nuo 2008 metų iki dabar

Eismo įvykių statistika nuo 2008 iki 2016 metų:

Su nedidelėmis išlygomis žuvusių keliuose skaičius vis mažėja. Žinoma, eismo įvykių skaičius išlieka daugmaž vienodas arba kyla, kadangi kiekvienais metais daugėja transporto priemonių.

Tokie rezultatai pasiekti ne tik dėl pareigūnų ar eismo specialistų darbo. Mažėjantis žuvusių ir sužeistų skaičius tiesiogiai proporcingas didėjančiam transporto priemonių saugumui. Juk šiais laikais nieko nebestebina transporto priemonė su saugos pagalvėmis, ESP sistema, o nauji automobiliai jau būna aprūpinti su krūva saugumo sistemų.

ANK pakeitimai

Administracinių nusižengimų kodeksas Lietuvoje galioja jau beveik keturis mėnesius. Kaip jau minėjome anksčiau, naujasis kodeksas nustatė dar griežtesnę atsakomybę už vairavimą išgėrus.

Lietuvos kelių policijos tarnyba jau turi statistikos apie tai, kiek eismo nelaimių sukėlė girti vairuotojai 2017 metų sausį ir vasarį ir kiek dėl jų kaltės žuvo ar buvo sužeista žmonių.

Šiuos duomenis galime palyginti su ankstesnių metų sausio ir vasario mėnesių skaičiais:

Bendras žuvusių ir sužeistų skaičius kol kas auga, tačiau bent jau neblaivūs vairuotojai sukelia vis mažiau eismo įvykių, o jų metu nukenčia mažiau žmonių.

Žinoma, tai tik dviejų mėnesių statistika, bet gal tokia tendencija išliks ir metų pabaigoje galėsime teigti, kad atsakomybės sugriežtinimas pasiteisino taip pat, kaip ir 2008 metais ?