Nors Europos Sąjungoje tokio greito problemos aštrėjimo nepastebėta, pėsčiųjų mirtys šiuo metu sudaro apie 22 proc. visų mirčių keliuose ir šis procentas, kaip rodo pastarųjų dešimties metų tendencija, nuolat didėja. Įvardytas ir pagrindinis „įtariamasis“, dėl kurio keliuose žūsta vis daugiau pėsčiųjų – tai išmanieji telefonai, kurie blaško jaunesnio amžiaus vairuotojus ir pačius pėsčiuosius.
Už išmaniuosius baudžia tik vairuotojus
Pagal galiojančius įstatymus, eidami per perėją pėstieji gali naudotis išmaniaisiais telefonais. Kaip pastebi Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Valatka, policijos pareigūnai, pastebėję per kelią einantį ir išmaniuoju telefonu besinaudojantį žmogų perspėtų jį apie pavojų, tačiau baudos už nesaugų elgesį skirti negalėtų.
„Kelių eismo taisyklėse yra nustatytas draudimas vairuotojams, vairuojant transporto priemones, naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Šio draudimo nesilaikymas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų“, – pasakoja pašnekovas bei pastebi, kad šiemet per 10 mėnesių užfiksuota 14 264 šio draudimo pažeidimų.
Kaip atrodo „išmaniųjų zombių“ pėsčiųjų perėja?
Panašūs įstatymai, drausminantys vairuotojus, bet ne pėsčiuosius galioja ir kitose Europos šalyse, todėl kai kur išmaniųjų telefonų naudojimosi problema sprendžiama kūrybiškai – pavyzdžiui, Vokietijos mieste Augsburge atidaryta pirmoji pasaulyje „išmaniųjų zombiams“ skirta perėja, kurioje šviesoforas įrengtas tiesiog ant grindinio – taip, kad jį galėtų pastebėti net į mobiliojo ekraną įsistebeilijęs žmogus.
Nors toks sprendimas iškart susilaukė kritikos balsų, teigiančių, kad tokios perėjos tik palengvina išmaniųjų naudojimą pėstiesiems ir skatina toliau nepaisyti saugumo, vis dėlto originalus sprendimas dar kartą atkreipė dėmesį į šią problemą ir jos mastus, kurie, kaip liudija statistika, tikrai nemaži.
Neatsargiausi – paaugliai ir jaunimas
Pernai Vokietijoje įsikūrusios saugos eismo tyrimo organizacijos „DEKRA’s Accident Research“ atlikta 6 Europos sostinių analizė parodė, kad „išmaniųjų zombių“ nepavyko išvengti nei vienam didmiesčiui – vidutiniškai 16 proc. pėsčiųjų prisipažino, kad naudoja mobiliuosius eidami per kelią. Taip pat nustatyta, kad dažniausiai taip elgiasi Stokholmo gyventojai (net 23 proc. prisipažino, kad naudoja išmaniuosius eidami per perėją), o patys atsargiausi – Amsterdamo gyventojai (tik 8 proc. naudoja išmaniuosius eidami per gatvę).
Atlikus tyrimą pastebėta, kad dažniausiai nesaugiai išmaniuosius gatvėje naudoja 25-35 metų jaunimas.
Atlikus tyrimą pastebėta, kad dažniausiai nesaugiai išmaniuosius gatvėje naudoja 25-35 metų jaunimas, tiek jauni vyrai, tiek moterys. Apie tai, kad labiausiai žūti dėl išmaniųjų telefonų naudojimo rizikuoja vyresni paaugliai ir studentai, pernai prabilo ir Jungtinės Karalystės kelių saugumu besirūpinančios organizacijos. Tokios išvados nestebina vairavimo mokyklos „Amplius LT“ direktoriaus, licencijuoto automobilių sporto, ekonominio vairavimo mokymo trenerio Artūro Pakėno: „Gerėjant ekonominei situacijai ir intensyvėjant eismui, ši problema taps vis aktualesnė.“
Svarbu priminti apie pėsčiųjų atsakomybę
Saugaus eismo ekspertas įsitikinęs, kad nors jau dabar mušama pavojaus varpais ir daug kalbama apie naršymo internete, SMS rašymo, muzikos klausimosi gatvėje pavojus, per mažai dėmesio skiriama pačių mažiausiųjų eismo dalyvių švietimui šia tema.
„Labai svarbu, kad kalbėdami apie išmaniųjų naudojimą einant per gatvę, rastume vaikams suprantamą kalbą – animacinius filmukus, žaidimus ir t. t. Žinoma, negalima pamiršti ir tėvų rodomo pavyzdžio – jis itin svarbus“, – dėsto pašnekovas.
Su vyresniais vaikais ir paaugliais apie išmaniųjų naudojimą kelyje verta kalbėti daug plačiau, primenant atsakomybę, kurią turi visi eismo dalyviai, įsitikinęs ekspertas. „Kartais pastebiu, kad jauni žmonės eina per gatvę žiūrėdami tik į telefoną ir dar su ausinėmis. Jie net neapsidairo, nesustoja – akivaizdu, kad jie ne tiesiog išsiblaškę, bet įsitikinę, kad apie jų saugumą turi pagalvoti vairuotojai – atseit, einu per perėją ir mane turi praleisti. Na gerai, o jeigu vairuotojas nepraleis, kas tuomet? Pasikalbėsite ligoninėje? Kovoti su tokiu požiūriu reikia nuolat pabrėžiant, kad laikytis kelių eismo taisyklių privalo ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji – ir vieni, ir kiti yra lygiaverčiai eismo dalyviai, o pavojų sau ir aplinkiniams gali sukelti ne tik neatsargūs vairuotojai, bet ir neatsargūs pėstieji“, – pabrėžia pašnekovas.
Informacijos apie saugumą kelyje reikia ir tėveliams
Kaip pastebi Artūras Pakėnas, nors didžiausia atsakomybė ugdyti saugų vaikų elgesį kelyje gula ant tėvų pečių, prisidėti turėtų ir mokykla. „Manau, kad turėtų atsirasti daugiau iniciatyvų, panašių į nacionalinį konkursą „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“, kuriame gali dalyvauti ir pradinukai, ir vyresni paaugliai. Beje, svarbu nepamiršti tėvelių – manyčiau, kad stiprinant vaikų saugumą keliuose, tėvams reikia parengti informaciją, kaip apsaugoti savo vaikus. Juk tėvai vaikams – pats didžiausias autoritetas ir joks mokytojas niekada jiems neprilygs. Todėl tėvų pavyzdys ir pokalbiai su vaiku apie tai, kaip reikia elgtis kelyje – ypatingai svarbūs“, – pabrėžia ekspertas.
Nuo 1995 m. visoje Lietuvoje vykstantis konkursas „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“ pritaikytas įvairaus amžiaus, 1-12 klasėje besimokantiems vaikams. Patiems mažiausiems skirtas nuotaikingos varžybos „Šviesoforas“, jauniesiems (10-14 m) dviratininkams – varžybos „Saugus ratas“, vyresniems, 13-18 m. amžiaus moksleiviams organizuojamos Mopedų ir motociklų varžybos ir Automobilių varžybos 16-19 m. paaugliams.
Unikali saugaus eismo iniciatyva jauniausiems eismo dalyviams sulaukia didelio pasisekimo, kasmet konkurse iš viso dalyvauja daugiau nei 50 000 moksleivių. Konkursą „Saugokime jaunas gyvybes keliuose" organizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kartu su savivaldybių švietimo padaliniais, policijos komisariatais ir Lietuvos kelių policijos tarnyba.
