2014-aisiais Lietuvos keliuose tamsiuoju paros metu žuvo 70 pėsčiųjų, iš kurių tik vienas buvo su atšvaitu. Šiais metais, įvedus žiemos laiką, vakarai tapo ilgesni – vien spalio 30 – lapkričio 5 d. žuvo keturi pėstieji, 47–80 metų amžiaus. Visi jie neturėjo šviesą atspindinčių elementų.
„Per metus nėra fiksuojama nei vieno (arba tik vienas du) eismo įvykiai, kurių metu įvyksta užvažiavimas ant pėsčiojo, kai jis turi su savimi atšvaitą, vilki šviesą atspindinčią liemenę ar turi su savimi žibintuvėlį. Šis faktas parodo, kad turint su savimi asmeninės saugos priemonę patekti į eismo įvykį tikimybė yra labai maža“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vadovas Nemunas Abukauskas.
Norint, kad pėsčiasis kelyje būtų saugus, yra dvi pagrindinės taisyklės. Pirmoji – jis turi pasirūpinti matomumą gerinančiomis priemonėmis, antroji – turi paisyti ėjimo krypties
Kaip nešioti atšvaitą?
Sprendimai, kaip išvengti eismo įvykio, pasak Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, yra du – juos įgyvendinus, beveik visi pėstieji keliuose liktų gyvi.
„Norint, kad pėsčiasis kelyje būtų saugus, yra dvi pagrindinės taisyklės. Pirmoji – jis turi pasirūpinti matomumą gerinančiomis priemonėmis: atšvaitu, liemene ar žibintuvėliu. Kita taisyklė – turi paisyti ėjimo krypties. Pėsčiasis turi visada eiti kairiąja kelio puse, prieš automobilius“, – įsitikinęs V.Pumputis.
Atšvaitas pats savaime nešviečia, o tik atspindi atvažiuojančio automobilio šviesas. Todėl jį būtina kabinti automobilių žibintų aukštyje, kad jis laisvai švytuotų. Prie drabužių atšvaitai tvirtinami dešinėje pusėje, nes kelkraščiu pėstiesiems reikia eiti priešinga automobilių eismo judėjimo kryptimi. Tuomet iš priekio atvažiuojantys vairuotojai lengvai pastebi pėsčiąjį.
„Atšvaitas juostelė turi būti dedamas ant dešinės rankos, aukščiau riešo. Minkštesniąją atšvaito pusę pridėkite prie rankos, atšvaitas trakštelės ir ją apjuos (tvirtinkite ant viršutinių drabužių: palto, striukės). Ant kojos atšvaitas tvirtinamas blauzdos srityje. Pakabinamas atšvaitas žiogeliu segamas prie viršutinio drabužio dešinės kišenės, o jei kišenės nėra – prisegamas taip, kad kabėtų žmogaus kelių arba automobilio žibintų aukštyje: 50–70 cm nuo žemės paviršiaus. Tamsoje ar esant blogam orui, matomumui, prieblandoje atšvaitą reikia išimti iš kišenės – švytruodamas iš abiejų pusių atspindės keliu važiuojančių automobilių žibintų šviesą. Visų rūšių atšvaitus tokiu pat būtu rekomenduojama tvirtinti ir kairėje pusėje“, – kaip naudoti atšvaitą, aiškino N.Abukauskas.
Jis teigė, kad nereikėtų atšvaito juostelės kabinti ant kuprinės ar rankinės rankenų. Tokiame aukštyje prisegtas prastai atspindi transporto priemonių žibintų šviesas ir yra mažiau arba visai neveiksmingas. Be to, ant rankinės rankenos apvyniotą atšvaitą žmogus dažnai užstoja savo kūnu ar drabužiais.
LAKD, pasak Eismo saugumo skyriaus vedėjo, per metus neatlygintinai žmonėms išdalija apie 120-130 tūkst. atšvaitų, o šiemet būtent lapkričio 11-oji paskelbta atšvaitų diena. Sąrašą vietų, kur ir kokiu metu bus dalijami atšvaitai, galite rasti paspaudę čia.
N.Abukauskas pridūrė, kad nereikėtų teigti, kad žmonės atšvaitų nenešioja – dėl švietėjiškos veiklos jie tampa populiaresni ir vis daugiau eismo dalyvių supranta jų svarbą.
„Aišku, norėtųsi, kad kiekvienas žmogus, kuris išeina į kelią tamsoje, turėtų šviesą atspindinčią priemonę (atšvaitą) ar neštųsi žibintą, ar vilkėtų liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis. Be abejo, tai aktualu ir dviratininkams, ir vadeliotojams. Norėtųsi palinkėti, kad žmonės būtų matomi“, – sakė N.Abukauskas.