Pasak saugaus eismo ekspertų, tokio įstatymo principas nėra blogas, tačiau teisiškai jį įgyvendinti nerealu – labai daug šansų keleiviui būtų išsisukti nuo bausmės.
„Lietuvos keliuose mirštančių žmonių skaičius vis dar išlieka labai didelis. Vien per praėjusius metus žuvo 265 ir buvo sužeisti arti 4 tūkst. žmonių. Apmaudžiausia, kai tokios skaudžios nelaimės įvyksta būtent dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Privalome ieškoti daugiau šios problemos sprendimo būdų”, – įsitikinęs J.Požela.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Vairavimo instruktorius Andrejus Savčenko, išgirdęs apie socialdemokrato siūlomą naujovę, nukirto trumpai – tai neįmanoma.
Teisiškai neįmanoma įrodyti, kad keleivis žinojo, jog vairuotojas girtas. Tam, kad žmogų nubaustum, reikia įrodyti jo kaltę. Kaip tą padaryti?
„Teisiškai neįmanoma įrodyti, kad keleivis žinojo, jog vairuotojas girtas. Tam, kad žmogų nubaustum, reikia įrodyti jo kaltę. Kaip tą padaryti?“, – klausė instruktorius.
Jis iškart uždavė klausimus, kurie kiltų tokio įvykio atveju: ar keleivis žinojo, kad vairuotojas girtas? Ar keleivis turėjo alkotesterį? Ar keleiviui duota prievolė ir teisė patikrinti vairuotojo blaivumą?
Į visus šiuos klausimus tėra vienas atsakymas – ne.
Automobilių žurnalistas Linas Butkus taip pat neslėpė abejonių tokia Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisa. „Kažkas turės įrodyti, kad keleiviai žinojo apie apsvaigimą. O jei keleiviai apie tai sužinojo jau mašinoje, kokias jie turės galimybes išlipti?“, – svarstė jis.
Įstatymo pataisą siūlęs J.Požėla teigė, kad žmogus turi žinoti, jeigu yra vežamas išgėrusio vairuotojo – nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
„Jeigu žmogus nusprendžia būti vežamas išgėrusio ir taip rizikuoti ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybėmis, jam irgi tenka dalis kaltės už potencialią tragediją“, – sakė J.Požela.
Iniciatyva – gera, bet klausimų daug
Autoplius.lt plėtros vadovo Viktoro Daukšo teigimu, tai yra puiki iniciatyva saugumui didinti bei skatinti nevairuoti išgėrus: „Pagal žūčių skaičių keliuose Lietuva visada velkasi sąrašo gale. Galbūt toks įstatymas duos postūmį nuovokumo didinimui ir šios „juodos“ statistikos mažinimui.“
Pasak jo, „logiška teigti, kad važiuojantys su išgėrusiu vairuotoju yra nusižengimo bendrininkai“, tačiau klausimų priimant tokią įstatymo pataisą kol kas yra gerokai daugiau nei atsakymų. Automobilių rinkos eksperto nuomone, jeigu įstatymo pataisa būtų priimta, visi ginčytini atvejai turi būti kruopščiai išnagrinėti bei paaiškinti.
Lenktynininkas ir Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) akademijos absolventas Ignas Gelžinis, nesigilindamas į teisinius aspektus, neslėpė, kad tokios pataisos naudingumu neabejoja.
„Galvoju, kad tame racijos yra nemažai. Jeigu visų keleivių kraujyje yra didesnė nei vairuojant leistina alkoholio norma, manau, bausti reikėtų visus. Tokiu atveju visi žinojo, kad „gerai“ jaučiasi“, – teigė lenktynininkas.
Jis pridūrė, kad blaivam keleiviui, sėdančiam į girto žmogaus vairuojamą automobilį, turėtų kilti kitoks klausimas – kiek jam svarbi jo paties ir kitų eismo dalyvių gyvybė?
Vienadienė „pataisa“
Čia primena tiltą išilgai Neries, greitkelio „statybą“. Kažkam reikėjo kažką Seime pasakyti, kad pasirodytų protingas.
„Čia primena tiltą išilgai Neries, greitkelio „statybą“. Kažkam reikėjo kažką Seime pasakyti, kad pasirodytų protingas. Na, pasakė, bet realiai tai yra neįmanoma“, – konkrečiai kalbėjo A.Savčenko, pridūręs, kad tokia drausminimo priemonė gal ir būtų gera, tačiau kiekvienu baudos atveju kiltų labai daug teisinių ginčų.
„Lexus“ vairavimo akademijos vadovas Darius Grinbergas pritarė A.Savčenko nuomonei, kad tokia pataisa nelabai reali – kažkas tiesiog pakalbėjo ir viskas tuo baigsis.
„Aš juk nesu vairuotojo auklė. Jeigu jis išgėręs, tai gal ir kvapą galima justi, tačiau jeigu kokių kitų preparatų pavartojęs? Aš juk neatsakingas už jį. Jeigu mane Juras Požela norėtų vežti, aš juk nesivežioju alkotesterio kišenėje ir neturėčiau galimybės jam duoti „papūsti“, – sakė saugaus eismo specialistas.
Nulinė promilių norma – galima išeitis
Jeigu jis išgėręs, tai gal ir kvapą galima justi, tačiau jeigu kokių kitų preparatų pavartojęs?
D. Grinbergas neslėpė, kad girtų vairuotojų Lietuvoje sulaikoma vis dar nemažai, nors šis skaičius ir gerokai mažesnis nei buvo prieš kelerius metus.
Jo manymu, reali techninė priemonė šiam skaičiui sumažinti – automobilyje montuojami alkotesteriai. Prieš užvesdamas automobiį vairuotojas turėtų pasitikrinti, ar alkoholio kiekis jo kraujyje neviršija leistinos ribos.
„Manau, kad tik toks yra sprendimas – neleisti tokiems žmonėms sėsti prie vairo. Dabar neatsimenu, bet kažkurioje šalyje tokios įrangos montavimas yra privalomas, jeigu nors kartą esi sugautas girtas prie vairo“, – pasakojo vairavimo instruktorius.
„Visi pradėtų verkti, va kiek čia kainuoja tas daiktas. Tai negerk ir nekainuos“, – šypsojosi D.Grinbergas.
Specialistas teigė, kad pritartų vadinamajam „nulio promilių“ įstatymui, kad kiekvienas prie vairo sėdantis žmogus negalėtų „įpūsti“ net 0,1 promilės.
„Aš būčiau už tai. Taip, kartais yra tokių dalykų, kurie susiję su sveikata žmogaus – galbūt fiziologiškai pas jį negali būti nulio. Aišku, tokių yra vienetai“, – teigė „Lexus“ vairavimo akademijos vadovas.
Jis prisiminė ir neseną atvejį, parodantį griežtos kontrolės naudą – greičio matavimo akciją praėjusią savaitę.
Anot D.Grinbergo, balandžio 16-ąją buvo nesunku justi stiprų eismo srauto sulėtėjimą Vilniuje – visa tai vyko dėl puikiai išreklamuotos ir griežtai kontroliuotos akcijos, nukreiptos prieš leistino greičio viršijimą.
