Kalbiname psichiatrą Joną Fugalį.
„Žmogus linkęs testuoti ribas“
Psichiatras pastebėjo vieną pagrindinių elgesio tendencijų – žmogus nuolat linkęs rizikuoti ir testuoti ribas. Toks elgesys pradeda formuotis vaikystės metais. Štai vos septynerių metų sulaukęs mažylis stebi ir analizuoja savo artimiausių žmonių reakciją į jo atliekamus veiksmus.
„Vaikas išmėto po kambarį žaislus ir žiūri, ar tėvai jam lieps susitvarkyti. Panašiai ir mokykloje – jie galvoja, ar mokytojas pastebės, ar vis dėlto nepastebės, kad namų darbų užduotys nebuvo atliktos. Kai susiduriama su kokiomis nors pasekmėmis, žmogaus protas priima, kad kažkas čia ne taip.
Panašiai ir su alkoholiu – jei prieš vairuojant išgeri nedidelį kiekį, dėl kurio pagal taisykles lyg ir negresia jokios pasekmės, automatiškai protas daro sąsają, kad tai ne tik ne blogai, bet visai faina“, – apie tai, kodėl esame linkę rizikuoti, paaiškina psichiatras.
J.Fugalis atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kuriems žmonėms trumpi, greiti malonumai kartais tampa artimesni už skaudžias pasekmes.
Dalis vairuotojų tiesiog pamiršta kitą svarbią detalę – išgėrus, kad ir nedidelį kiekį alkoholio, sulėtėja reakcija. Be to, net ir nedidelį kiekį išgėręs žmogus pervertina savo galimybes ir kelyje pradeda elgtis mažiau apgalvotai nei tada, kai būna blaivas.
Net ir vienas bokalas ar stikliukas veikia tiek reakciją, tiek savęs suvokimą.
„Čia toks slidus reikalas – įstatymas kaip ir leidžia patirtį turintiems lengvųjų automobilių vairuotojams iki 0,4 promilių apsvaigimą, tačiau mokslininkams nekyla abejonių, kad net ir vienas bokalas ar stikliukas veikia tiek reakciją, tiek savęs suvokimą.“
Tai ne vieno socialinio sluoksnio problema
Psichiatras linkęs sugriauti stereotipą, kad priklausomybė nuo alkoholio, vairavimas apsvaigus pasitaiko tik degraduojantiems žmonėms. Per daugybę metų darbo jis spėjo pastebėti, kad ši problema nesirenka jokio socialinio statuso ar tarnybinių pareigų.
„Nieko panašaus. Nesvarbu kokias pareigas užima, ar kokiame socialiniame sluoksnyje yra žmogus. Jei jis linkęs sėsti prie vairo išgėręs, greičiausiai tai jau signalizuoja, kad žmogus turi bėdą su priklausomybe. Manyčiau, kad apie tai turėtų būti kalbama kuo plačiau, tuo geriau.“
Jei jis linkęs sėsti prie vairo išgėręs, greičiausiai tai jau signalizuoja, kad žmogus turi bėdą su priklausomybe.
Kalbant apie aplinkinius, specialisto manymu, moralizavimas tikriausiai nepadės, bet nutylėjimas taip pat netinkama pozicija. „Neužsimerkime prieš tą vyno taurę per pietus ir paklauskime – gal reikia padėti parvaryti automobilį? Jei visa tai ignoruojama, žmogui gali būti sunku keistis“, – teigia jis.
Kokia tikroji švenčių prasmė?
Visuomenėje šventės, vakarėliai ir alkoholio vartojimas yra tarsi sinonimai. Štai ir dabar artėja Joninės, kurias ilgą laiką alaus gamintojai siekė susieti su šio gėrimo vartojimu. Psichiatras siūlo savęs paklausti – kas su manimi vyksta, kad be alkoholio negaliu atsipalaiduoti?
„Jei kaip nesavas sėdžiu kampe ir galiu jaustis gerai tik tada, kai išgeriu tris bokalus, panašu, kad yra bėdos su saviverte. Čia vienas iš ženklų, kad nepavyksta turėti susitarimo su savimi“.
„O kodėl būtina kažką gerti?“ – klausia psichiatras, pasiteiravus, į ką būtų galima pakeisti alkoholinius gėrimus vakarėlių metu. Jo manymu, prieš vykstant į šventę, derėtų pagalvoti, apie ką ji – gėrimų gurkšnojimą ar susitikimą pabendrauti ir aktyviai praleisti laiką.
„Jei atvykstame pabendrauti, tai tam nebūtina įsipilti šnapso. O jei vairuoju ir negaliu išgerti alaus, tai dar nereiškia, kad privalau gerti nealkoholinį alų. Kodėl vietoj to negalima pašokti ar kitaip linksmai praleisti laiko? Kodėl iškart reikia vieną produktą keisti kitu produktu?
Noriu pakviesti žiūrėti į esminius dalykus. Jei vakarėlio esmė pabendravimas, tai ir turime akcentuoti, o ne stovėti ir galvoti, kaip čia sulčių įsipilti vietoj alkoholio. Reikia nukreipti mintis į tai, kas svarbu tuo metu“, – sako J.Fugalis.
Taip pat ir su vairavimu, jei nusprendžiame į šventę važiuoti automobiliu, neturime pamiršti, kad toks sprendimas turi būti lydimas atsakingo elgesio kelyje. Tik visiškas blaivumas prie vairo užtikrina, kad žmogaus elgesys, reakcija, situacijos vertinimas nebus paveiktas alkoholio. Tad 0 promilių yra saugiausias ir geriausias pasirinkimas.
Be to, už neatsakingą vairavimą išgėrus laukia ir griežtos bausmės. Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad vairuojant lengvąjį automobilį arba motociklą (ir turint ne trumpesnę kaip 2 metų vairavimo patirtį) leistinas alkoholio kiekis kraujyje gali būti ne didesnis nei 0,4 promilės. O štai įpūtus daugiau nei 1,5 promilės, vairuotojui ne tik bus skirta bauda, bet ir gresia baudžiamoji atsakomybė – įkalinimas nuo 3 mėnesių iki vienerių metų. Visi turime įsisąmoninti, kad vairavimas apsvaigus yra nusikaltimas.
Tai nėra nuosprendis
Nepavykus dėl problemos išsiaiškinti su savimi, dalis žmonių pasiekia ir psichiatro J.Fugalio kabinetą. Jis neslepia, kad pirmųjų konsultacijų metu būna ir ašarų, ir aplinkinių spaudimo, ir pačio žmogaus neigimo.
„Jei žmogui pavyksta nesėdėti kaip tortui ir laukti, kol visi jį išgydys, tai istorijos tikrai yra pozityvios. Patirtis rodo, kad yra daug žmonių, kurie pradeda lankyti savitarpio grupes, užsibrėžia sau ribas. Tikrai pažįstu žmonių, kurie iš priklausomybės išlipo ir dabar puikiausiai gyvena“, – sako psichiatras, besididžiuojantis priklausomybių atsisakiusiais žmonėmis ir raginantis sergančiuosius ieškoti pagalbos.
Kiek? 0 ‰ visada saugu!
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
