Sulaukus pranešimo apie avariją, sprendžiama, kiek ir kokių pajėgų siųsti į įvykio vietą. „Pranešimas lemia daug, nes nuo jo priklauso, kiek pajėgų išvyksta į avarijos vietą. Galbūt yra daugiau nukentėjusiųjų ar stambesnė technika – mikroautobusas, sunkvežimis ar pan., tuomet reikės gausesnių pajėgų. Būna atvejų, kai pranešama apie du prispaustus žmones, tačiau atvažiavęs pamatai, kad to nėra“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų vadovas Vytautas Nenartavičius.
Pasak V. Nenartavičiaus, kiekviena avarija turi savo istoriją – vienas automobilis kitam „įkirto“ į šoną, kiti susidūrė kaktomuša ar apvirto.
Savo ruožtu Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius pasakoja, kad operacijų trukmė priklauso nuo dviejų dalykų – automobilių ir nukentėjusiųjų skaičiaus.
„Lengvųjų automobilių ardymo ir karpymo darbai trunka trumpiau nei sunkiojo transporto. Darbai su sunkiasvoriu transportu atliekami aukštyje, jų daug stipresnės konstrukcijos. Su sunkiasvore technika išlaisvinimo darbai gali trukti ir 40 minučių ar valandą. Būna, kad transporto priemonė veža krovinį, kuris būna pažeistas, o tai apsunkina patekimą pas nukentėjusį“, – LRT kalbėjo D. Janavičius.
V. Nenartavičiaus teigimu, sudėtingiausia išlaisvinti žmogų, kai automobilis būna apvirtęs aukštyn ratais: „Tuomet dažniausiai stengiamasi automobilio neatversti, nes tai žmogui gali dar labiau pakenkti. Visi darbai orientuoti, kad žmogus būtų stabilioje padėtyje. Jei tą sulamdytą masę, kurioje yra žmogus, mes pradėsime vartyti, tai šansai tam žmogui išgyventi lieka ne patys didžiausi.“
Būtent dėl to, pasak operacijų vadovo, pirmieji žingsniai įvykio vietoje yra užtikrinti automobilio ir nukentėjusiojo stabilizavimą. Kitas ugniagesių laukiantis darbas – atjungti akumuliatorius, kad netikėtai neišsiskleistų oro pagalvės, nes tai vairuotojui, kai automobilis yra sulamdytas, taip pat gali sukelti pavojų.
Būtent dėl to, pasak operacijų vadovo, pirmieji žingsniai įvykio vietoje yra užtikrinti automobilio ir nukentėjusiojo stabilizavimą.
„Žvalgybos metu nustatomi kiti pavojai, imamasi juos šalinti. Vėliau sprendžiama, kaip bus ardomas automobilis, kokių priemonių imtis ir kokią įrangą naudoti, kad būtų išlaisvintas nukentėjusysis. Darbai atliekami tie, kurie susiję su nukentėjusiojo išlaisvinimu. Būna taip, kad durys atsidaro paprastu mechaniniu būdu, tačiau gelbėtojai priima sprendimą iškarpyti visas duris. Nuo paprasčiausio sprendimo, jei negalima jo įgyvendinti, einama link sudėtingesnio“, – LRT.lt pasakoja D. Janavičius.
Gelbėti žmones ugniagesiams padeda įvairi speciali technika: specialios žirklės, kuriomis galima sukarpyti automobilio korpusą, pneumatinės pagalvės, skirtos pakelti automobilį, hidrauliniai ar elektriniai plėstuvai, kuriais galima atidaryti užstrigusias duris.
Vienas iš ugniagesių psichologiškai palaiko nukentėjusiuosius
Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius teigia, kad vienos skausmingiausių avarijų – kai eismo įvykiuose žūsta vaikai. „Jauniems žmonėms dar reikėtų gyventi ir gyventi. Tokios situacijos ilgam palieka nemalonių prisiminimų. Neveltui mokymų metu numatytos psichologinio parengimo paskaitos. Ugniagesys turi būti paruoštas suteikti pagalbą bet kurioje situacijoje“, – aiškina D. Janavičius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų vadovas V. Nenartavičius teigia, kad paskutiniu metu itin sudėtingų avarijų matyti neteko, tačiau į atmintį yra įsirėžusi avarija naktį iš 2008-ųjų į 2009-uosius, kai Vilnius tapo Europos kultūros sostine.
„Tuo metu sostinėje buvo didelis kiekis žmonių, po fejerverkų dauguma išvažiavo iš miesto, ir Nemenčinės plente kilo didelė avarija. Tai buvo techniškai sudėtingas eismo įvykis ir, matyt, stipriausias emociškai, nes nukentėjo jauni žmonės. Jų pačių reakcija, kai kentėjo iš skausmo, buvo sunki. Operacija truko gana ilgai, sutelkėme nemažai pajėgų. Kiek pamenu, įvykis baigėsi nelaimingai – vieni buvo žuvę, kiti liko traumuoti“, – prisimena V. Nenartavičius.
D. Janavičius pasakoja, kad, jei eismo įvykio metu būna nukentėjusių, vienas iš ugniagesių psichologiškai juos palaiko.
„Ugniagesiai rengiami, kaip bendrauti su nukentėjusiais, kokiomis temomis, mokinama, kaip raminti žmogų. Bendravimas atrodo tokia maža smulkmena, bet avarijos metu tai aukso vertės darbas, nes nukentėjusysis jaučia, kad juo rūpinamasi, jis nėra pamirštas. Ugniagesiai mokinami iš kelių sakinių suprasti, kokia tema kalbėti. Vienam tinka pasakyti, kad tuoj nukirpsim stogą ar duris ir jį išlaisvinsime, ir viskas bus gerai. Tačiau kitas būna labai įsimylėjęs automobilį, todėl jam taip geriau nesakyti, tuomet su juo kalbama kitomis temomis“, – pasakoja D. Janavičius.
Ką daryti ir ko nedaryti, pamačius avariją
Pastebėjus eismo įvykį, blaiviai mąstyti sudėtinga, todėl žmonės imasi neapgalvotų veiksmų, pavyzdžiui, stengiasi kuo greičiau ištraukti nukentėjusiuosius iš automobilio, pastebi gelbėtojai.
Kartais žmogus nori padėti, tačiau jo atliekami veiksmai gali nukentėjusiajam sukelti dar daugiau bėdų.
Visų pirma, pasak jų, pamačius eismo įvykį, žmonėms reikėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešti tikslią įvykio vietą, nukentėjusiųjų bei automobilių skaičių, jų tipą.
Kaip teigia Praktinio parengimo skyriaus viršininkas D. Janavičius, jei automobilis dega ar skęsta, reikia skubėti gelbėti žmogų, nes, jei bus laukiama tarnybų, žmogaus gyvybės išgelbėti gali nepavykti.
„Kartais žmogus nori padėti, tačiau jo atliekami veiksmai gali nukentėjusiajam sukelti dar daugiau bėdų. Pirmas veiksmas turėtų būti – pranešti bendruoju pagalbos telefonu ir, jei tik būtina neatidėliotina pagalba, imtis tuo metu galimų priemonių, kad būtų išgelbėta žmogaus gyvybė.
Jei automobilis nedega, nėra galimybės jam apvirsti ar nuskęsti, reikėtų suteikti medicininę pagalbą, bet ne traukti žmogų iš automobilio. Dažnai eismo įvykių metu būna atviri kaulų lūžiai, kuriuos eilinis vairuotojas gali pastebėti dėl stiprių kraujavimų. Tuomet kraujavimo stabdymas turėtų būti vienas pirmųjų veiksmų“, – pataria D. Janavičius.
Praktinio parengimo skyriaus viršininkas pastebi, kad dažnai vairuotojai pamiršta, kaip gesinti degančius automobilius. „Didžiausia klaida, kiek yra tekę pastebėti, kad žmogus pavojų visuomet vertina akimis. Kilus gaisrui liepsna gali būti 1 metro aukščio, ir dažnai žmonės gesina ją, nors reikėtų gesinimą nukreipti į degančias medžiagas po kapotu.
Pasak jo, 10–12 minučių – laikas, per kurį visiškai išsivysto automobilio gaisras, ir išgelbėti jame esančių žmonių yra mažai galimybių.
Jei gaisras kilo po kapotu, jokiu būdu nereikėtų iš karto atidaryti kapoto, nes papildomas deguonies padavimas į degimo zoną stipriai suintensyvina degimą. Turi būti pradaroma po truputį, 2–3 kartus papurškiama gesintuvu, ir tik iš trečio ar ketvirto karto reikėtų mėginti visiškai atidaryti kapotą“, – aiškina D. Janavičius.
Pasak jo, 10–12 minučių – laikas, per kurį visiškai išsivysto automobilio gaisras, ir išgelbėti jame esančių žmonių yra mažai galimybių.