Ką daryti, kad paspirtuko trinktelėjimas į automobilį neištuštintų kišenių?

Šalies gatvėse augant alternatyvių transporto priemonių – dviračių, paspirtukų, riedžių, riedlenčių, riedučių – skaičiui, atitinkamai daugėja ir su jais susijusių rizikų, primena didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Šių transporto priemonių vairuotojų sukeltos žalos trečiųjų asmenų turtui neretai prilygsta nuostoliams, kai susiduria automobiliai. Tačiau, kitaip negu deklaracijas po įvykių pildantys automobilių vairuotojai, paspirtukininkai, dviratininkai ar riedutininkai dažnai nežino, ką daryti įvykus incidentui.
Paspirtukas
Paspirtukas / 123RF.com nuotr.

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas ir alternatyvių transporto priemonių draudimo ekspertas Andrius Gimbickas sako, kad netyčia sukėlus žalą trečiojo asmens turtui ar sveikatai visada iškyla civilinės atsakomybės klausimas – kas ir kaip atlygins sukeltą žalą. „Jeigu klientas turi asmens civilinės atsakomybės draudimą, tada sureguliuoti žalą ir atlyginti nuostolius apsiima draudimo bendrovė. Jeigu žmogus tokio draudimo neturi, žala gali virsti ieškiniu, pasiekti teismą ir kainuoti labai brangiai“, – teigia ekspertas.

„Lietuvos draudimas“ primena, kad šiuo metu klientai, draudžiantys automobilį privalomuoju vairuotojų draudimu, kartu gauna ir civilinės atsakomybės draudimą sau ir savo šeimos nariams, riedant dviračiu, paspirtuku, riedučiais, riedlente ar riedžiu. „Nesvarbu, ką vairuojate, svarbu, jog įgyjate civilinės atsakomybės draudimą, kuris įvykus netikėtumams padeda išvengti didesnių rūpesčių“, – aiškina A.Gimbickas. Paslauga užtikrina, kad užfiksavus incidentą klientų sukelta žala bus sureguliuota greitai ir paprastai. „Pavyzdžiui, jeigu apdraustas asmuo paspirtuku kliudo ir apgadina kito žmogaus automobilį, parduotuvės vitriną ar kitą trečiojo asmens turtą, draudimo bendrovė pritaiko išskaitą ir atlygina žalą“, – teigia ekspertas.

123RF.com nuotr./Apgadintas automobilis
123RF.com nuotr./Apgadintas automobilis

Įprasta, kad draudėjas po incidento pripažįsta savo kaltę ir kartu su žalą patyrusiu asmeniu įvykį dokumentuoja – popieriaus lape trumpai surašo pretenziją, išdėsto aplinkybes, nurodo vietą ir laiką, savo asmens duomenis. Jeigu žalą sukelia nepilnametis, atsakomybę už jį prisiima ir dokumentą užpildo tėvai. Pretenzija gali būti užpildyta laisva forma, taip pat patogu naudoti eismo įvykio arba būsto įvykio deklaracijos formas.

Įvykus incidentui „Lietuvos draudimas“ savo klientams pataria iš karto kreiptis į bendrovę trumpuoju telefono numeriu arba užregistruoti žalą internetu. Bendrovė primena, kad žalą gali užregistruoti tiek incidento kaltininkas – draudėjas, tiek nukentėjęs asmuo – pastarasis privalo pateikti pretenziją, kad įrodytų patirtos žalos faktą. Žalą vertinantiems specialistams visada labai praverčia vaizdinė medžiaga, kurioje užfiksuoti incidento padariniai, todėl A.Gimbickas rekomenduoja įvykio vietoje padaryti nuotraukų.

Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad asmens civilinės atsakomybės draudimas padeda išvengti nuostolių, kai žala padaroma kitiems asmenims. Paties kaltininko patirtų nuostolių civilinės atsakomybės draudimas nekompensuoja.

Neapsidraudę ir neapdrausti paspirtukų, dviračių ar kitų alternatyvių transporto priemonių vairuotojai už kitiems asmenims sukeltą žalą turi atlyginti patys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pastaraisiais metais užfiksuota žalų, kurios siekė 500, 800 ar net 1000 eurų ir kilo dėl to, kad stovinčius automobilius kliudė pro šalį riedantis paspirtukas ar dviratis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų