Lietuvos kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Jaunius Malinauskas tvirtina, kad ir aplinkiniai turi suvokti girto vairuotojo keliamą grėsmę. „Matydami sėdantį prie vairo neblaivų asmenį, žmonės turi mėginti visomis priemonėmis jį sulaikyti. Nepavykus apsvaigusio nuo alkoholio žmogaus atkalbėti nuo vairavimo, būtina pranešti apie tai kelių policijai bendruoju pagalbos telefonu 112“.
Tokiais atvejais kelių policija kuo skubiau sustabdo automobilį, sulaiko neblaivų vairuotoją, jis nušalinamas nuo vairavimo, jam surašomas administracinio teisės kodekso pažeidimo protokolas, paprastai jo laukia baudos, galbūt vairuotojo pažymėjimo netekimas.
Tačiau jei kelių policininkai atvyktų dar nespėjus žmogui pradėti vairuoti, pareigūnai tik perspėtų apie galimas teisines pasekmes. „Kol žmogus nesėdo prie vairo išgėręs, jis nėra nusižengęs nei KET, nei administracinės teisės kodeksui. Vien už tai, kad buvo perspėtas policijos ir dėl to nusprendė nebevairuoti, jam negresia jokios įstatymuose numatytos nuobaudos“, – tvirtina J.Labanauskas .
Atsainų požiūrį į vairavimą išgėrus pareigūnas sieja su bendra visuomenės morale. „Žmonės turi suvokti, kad vairavimas išgėrus nėra juokinga. Galbūt dėl kažkieno neatsakingumo arba abejingumo gali nukentėti ir jūsų artimas žmogus“, – siūlo susimąstyti J.Labanauskas.
Kaip vienas iš skaudžiausių pamokų jis pamini keletą šių metų avarijų. Vienos iš jų metu 34 m. amžiaus vyro , kurio kraujyje rasta 1,71 promiles alkoholio, vairuojamas automobilis Vilniuje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą. Atrodo, tarsi ir įprastas įvykis, bet jo metu žuvo ir vairuotojas, ir 25 m. amžiaus keleivis, kitas keleivis – 32 m. amžiaus – sunkiai sužalotas.
Kasmet Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės sužalojama maždaug 400 žmonių, apie 30 žūsta.