Atrodytų, kad Arūnas Gelažninkas – daugkartinis Lietuvos motociklų „Cross country“ čempionas – į motociklą dažniau žiūri kaip į priemonę, padedančią pasirengti Dakaro raliui, o ne į kasdienio susisiekimo priemonę.
Taip, iš dalies tas tiesa, tačiau ir Arūnas, ir Giedrius pastebi, kad Lietuvoje daugėja žmonių, kuriems motociklas – harmonijos, kelionių ir pažinimo džiaugsmo šaltinis. Tokiems eismo dalyviams motociklas nėra ta transporto priemonė, kuria būtinai reikia lėkti. Veikiau atvirkščiai: mėgautis mobilumu, savitarpio supratimu su kitais eismo dalyviais ir netgi gamta.
Giedrius Leškevičius, regis, žmogus arčiau meno, kultūros ir dangaus. Tačiau kelyje jį dažnai galima sutikti važiuojantį lengvu „Street“ klasės motociklu. Giedrius turi ir kiek sunkesnį – tolimesniems atstumams.
Pradėjo nuo motorinio dviračio
„Apie motociklą svajojau nuo 16 metų. Gyvenau Alytaus rajone, Pivašiūnuose. Natūralu, kad ten nebuvo intensyvaus eismo, tad norėdavosi pavažiuoti draugų motoriniu dviračiu Ryga ar kitu, panašiu. Po to vienas kaimynas įsigijo 125 kub.cm. motociklą Minsk, tai padėjau dar labiau svajoti apie tokią transporto priemonę, kuria galėčiau aplankyti už 40 km gyvenančius senelius...
Bet tėvai motociklo nepirko. Sakė, kad tai yra begalvių ir būsimų donorų transporto priemonė“, – su šypsena prisimena žmogus-orkestras Giedrius Leškevičius.
Nieko nuostabaus, kad, sulaukęs 18-os metų, jis išsilaikė egzaminus iškart dviems – A ir B – vairuotojo kategorijoms.
Iki 2016 m. Giedrius savo motociklo neturėjo, vis ieškodavo progos pavažiuoti draugų, giminaičių ar pažįstamų plieniniais žirgais. Taigi įgūdžiai nepasimiršo. Tarsi likimo pirštas Giedriaus karjeroje pasitaikė televizijos šou „Muzikinis iššūkis“. Jame su partneriu Linu Lapėnu gavo užduotį sudainuoti autoservise. Na kaipgi tokiu atveju išsiversi be motociklo dainos scenografijoje? Todėl į TV studiją vyrukai atsigabeno patį tikriausią motociklą.
„Tą mūsų pasirodymą pamatęs bičiulis, organizuodavęs pažintinius žygius per Lietuvą motociklais, iškart pakvietė: lekiame į gamtą. Jis paskolino savo lengvą enduro motociklą.
Apie pirmąją savo kelionę papasakojau žmonos giminaičiui, motociklų meistrui. Po poros mėnesių jis man atsiuntė žinutę: Atvažiuok į Šiaulius, turiu tau gerą daiktą. Tai buvo solidus motociklas keliaujantiems tolimus atstumus. Man jis iš pradžių pasirodė per sunkus, nes sveria 308 kg. Todėl važinėjimui mieste vėliau įsigijau kitos markes lengvesnį ir manevringesnį, sveriantį tik 161 kg“, – pasakojo savo pažinties su motociklizmu istoriją Giedrius Leškevičius.
Svajonė – keliauti po Europą
Giedrius neslepia, kad jo svajonė – motociklu keliauti po Europą. Galvoja pasiekti ben jau Prancūziją.
„Kol kas, pripažinsiu, šiek tiek nedrąsu leistis į tolimesnę kelionę. Važiuoti ilgesnius atstumus reikia didesnės ištvermės. Todėl, nors esu jau įgudęs motociklininkas, suprantu, kad tolimos kelionės motociklu yra visai kas kita, nei važiuoti automobiliu. Reikia trigubai daugiau koncentracijos ir geresnio fizinio pasirengimo. Nes turi matyti ne tik save, bet nuolat stebėti, kas vyksta aplinkui“, – samprotauja Giedrius.
Giedrius, sėdęs ant motociklo, visad stengiasi vadovautis tokia taisykle: važiuok taip, tarsi visą laiką judėtum šalutiniu keliu. Arba taip, tarsi tavęs niekas nemato.
Užsidedi šalmą ir nori, kad nieko aplinkui neliktų. Tik tu, vėjas, kelias, miškai, pievos ir motociklas.
Tikrasis motociklizmo žavesys
O kodėl ir Giedrius, ir Arūnas kartais mieliau sėda ant motociklo, nei į automobilį?
„Čia ir prasideda visas motociklizmo žavesys. Pasidedi telefoną į šalį, jokios laisvų rankų įrangos. Užsidedi šalmą ir nori, kad nieko aplinkui neliktų. Tik tu, vėjas, kelias, miškai, pievos ir motociklas. Norisi pasidžiaugti žydinčiais ir medumi kvepiančiais rapsais“, – iš Giedriaus lūpų lyg medus srūva kelionių poezija.
Arūnui Gelažninkui motociklas ar motoroleris pirmiausia yra laisvės pojūtis, vėjo gūsis šalme. Kažkas yra pasakęs, kad motociklininkas kaip briedis – pirmas užuodžia pačius maloniausius gamtos kvapus – upelio, lapuočių ar spygliuočių miško. O dar ir parkavimo problemų nėra, padeda spūsčių išvengti.
Rimtos pamokos
O kokios buvo pirmosios pamokos, važiuojant motociklu? Pamokos, primenančios, kad negalima užsimiršti, kad reakcija turi būti greita, aštri? Juk ne vienas jau yra sakęs, kad motociklninkai būna dviejų tipų: tie, kurie jau griuvo, ir tie, kurie dar grius.
„Pamokomis vadinčiau tuos atvejus, kurie priverčia susimąstyti: ar viską gerai padariau. Pernai rudenį, net ir važiuojant labai nedideliu greičiu, teko paguldyti motociklą ant šono.
Įvykus dviejų automobilių avarijai, kurią sukėlė neblaivūs vairuotojai, vienas iš jų staiga metėsi per gatvę ir staiga sustabdė visą eismą. Prieš mane važiavęs automobilis staigiai stabdė, o man vietos jau nepakako, nors greitis tebuvo 40-50 km/val.
Ne vienas jau yra sakęs, kad motociklninkai būna dviejų tipų: tie, kurie jau griuvo, ir tie, kurie dar grius.
Įvertinkite aplinkybes. Buvo jau spalio pabaiga: padangos ir asfaltas šalti. Bandžiau stabdyti, bet, likus porai metrų, teko imtis ekstremalesnių priemonių. Visi sveiki, tik motociklas nubrozdintas.
Pamoka tikrai įsimintina – reikia laikytis saugaus atstumo ir įvertinti meteorologines sąlygas. Net ir esant nedideliam greičiui“, – pasakojo savo istoriją Giedrius.
Arūnas yra turėjęs „britvą“, išbandęs ir kitokius motociklus. Tačiau, kai 2016 m. jį Kaune partenkė automobilis, A.Gelažninkas į gatvę motociklu išrieda rečiau, taupo jėgas sportui. Tačiau abu su žmona Emilija mielai nuomojasi motorolerius atostogų užsienyje metu.
Kas rodo motociklininko brandą
Pašnekovų nuomone, kiekvienam skirtinga riba, kada motociklo vairuotojas tampa tikru (brandžiu) motociklininku – nuvažiuotų kilometrų skaičius gali skirtis. Tačiau vienas dalykas, kuris parodo, kaip toli pažengęs motociklininko mąstymas, yra jo požiūris į aprangą. Juk gatvėse vis dar galima pamatyti „britva“ lekiantį vyruką, avintį kroksus ir mūvintį šortus...
Vienas dalykas, kuris parodo, kaip toli pažengęs motociklininko mąstymas, yra jo požiūris į aprangą.
„Vos tik nusipirkau pirmą motociklą, iškart ėmiau ieškoti gero, patogaus, nevaržančio ir galvos nespaudžiančio šalmo. Bei aprangos su visom apsaugom – nugaros, pečių, alkūnių t.t.
Motociklininku žmogus tampa ir tada, kai jo galvoje šis tas pasikeičia. Anksčiau važiuodamas gatve tiesiog matydavau motociklus: gražūs, ir tiek. Dabar mano požiūris visai kitoks: žinau kaip jie įsibėgėja ir kaip stabdo. Todėl išmanau, kaip elgtis, kad nesudaryčiau kliūties net ir nesėdėdamas ant motociklo“, – dėsto Giedrius Leškevičius.
„Kad galėtum save vadini tikru motociklininku, turėtum pasivažinėti bent porą metų. Išvykti į savaitės kelionę, kad išbandytum įvairias sąlygas. Juk ir automobilio vairuotojo geru negali vadinti, jei jis ką tik egzaminą išlaikė“, – priduria daugartinis Lietuvos motokroso čempionas Arūnas Gelažninkas.
Kaip keičiasi mūsų visuomenė
„Teigiamus pokyčius kelyje akivaizdžiai pastebėjau šiemet, važiuodamas orientacinėse motociklininkų varžybose, kuriose reikia aplankyti tam tikrus Lietuvos taškus. Viskas vyksta pagal KET, jokio skubėjimo. Bet ir švaistyti laiko veltui negali, todėl važiuoji labai susikaupęs.
Pastebėjau, kad vairuotojai, pamatę motociklininką ir žinodami, kad jis gali greičiau įsibėgėti, mandagiai praleidžia. Labai malonu, kad, kai važiuoji susikoncentravęs į maršrutą, tau vairuotojai tokiu būdu mandagiai padeda.
Ir svarbiausa, kad jie jau pastebi ne tik didelius motociklininkų sanbūrius, bet ir pavienius keliautojus. Štai neseniai važiavau iš paskos nebenaujam akivaizdžiai iki stogo pakrautam automobiliui. Jo vairuotojas, matydamas, kad aš norėsiu lenkti, mandagiai pasitraukė dešiniau – kad galėčiau matyti, kas dedasi priekyje ir įvertinti situaciją. Ir tik po to saugiai atlikti manevrą. Čia yra puikus pavyzdys, parodantis, kad automobilizmo ir motociklizmo kultūra Lietuvoje auga“, – trykšta optimizmu Giedrius Leškevičius.
Automobilizmo ir motociklizmo kultūra Lietuvoje auga
Arūnas Gelažninkas pastebi, kad motociklizmo kultūra Lietuvoje, lyginant su „jawų“ laikais, pasikeitė labai smarkiai:
„Ir automobilininkų, ir motociklininkų elgesys pasikeitė į gerąją pusę. Ir greitį rečiau viršija, ir vieni kitiems labiau tolerantiški, išmoksta vieni kitus matyti. Galbūt didžiausia problema jau tampa ne greitis, o šiuolaikinės technologijos – telefonai, blaškantys dėmesį“.
Abu pašnekovai pritaria nuomonei, kad ir pati motociklininkų bendruomenė išskristalizavo, patobulėjo.
„Motociklinikus skirstyčiau į dvi grupes. Dažniausiai jaunesni motociklininkai labai nori palėkti. Nors trumpai. Įdomu, kad britvininkų absoliuti dauguma iki 30-35 metų.
Negalima suabsoliutinti, bet, peržengę tam tikrą amžiaus ribą, žmonės renkasi kitokius motociklus – skirtus ir keliui ir truputėlį bekelei. Kitaip tariant, kelionėms, o ne lėkimui. Jų važiavimo stilius padeda mėgautis važiavimu: pravėdinti galvą, atsipūsti ir tuo pačiu metu šiek tiek pasportuoti. Turiu pažįstamų abiejose grupėse. Pastebiu, kad tie, kurie važinėja Superbike klasės motociklais, pamažu supranta, jog lakstyti reikia ten, kur tam sukurta infrastruktūra. Pavyzdžiui, Nemuno žiede“, – apibendrina Giedrius.
Arūnas Gelažninkas taip pat pastebi, kad vadinamieji „gatvės sportininkai“ supranta, jog sportuoti reikia specializuotoje trasoje. Puikus pavyzdys – jaunasis Lietuvos plento žiedo čempionato talentas Danielis Mamanas, į sportą atėjęs, kaip jis pats sako, „iš gatvės“.
„Į ištvermės reikalaujančią Cross Country (2 val. važiavimas bekele ir motokroso trasa) discipliną dažniausiai ateina tie motociklininkai, kuriems „sportuoti“ gatvėje net neįdomu. Juo labiau, kad nardyti tarp automobilių nėra saugu. O bekelės sporte daugiau fizinių iššūkių ir, žinoma, laisvės. Tikri išbandymai laukia būtent sporte, kur trasas formuoja profesionalūs teisėjai, kur laikomasi visų saugumo reikalavimų“, – sako A.Gelažninkas.
Arūnas Gelažninkas taip pat pastebi, kad gatvėmis vis daugiau motociklininkų važiuoja savo malonumui, o ne siekdami pavojingos ribos:
„Bent jau mano aplinkoje labai daugėja žmonių, kuriems nebūtinai tik britva yra geras motociklas. Labai populiarėja soft enduro ar adventure tipo motociklai, kurie tinka kelionėms, padeda pažinti pasaulį, burtis į bendruomenes ir džiaugtis gyvenimu. Pasivažinėji kokias penkias valandas ir gauni daugybę teigiamų emocijų. Ir tam visiškai nereikia viršyti greičio“.
Brangink gyvybę. Motociklu keliauk saugiai
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
