Sunki užduotis – savikontrolė. Turite kontroliuoti savo emocijas, o ne leisti, kad jos kontroliuotų jus. Niekada neleiskite joms dominuoti, nevertinkite situacijos „ai kaip nors išsisuksiu“. Geras vairuotojas visada žino, kaip bus, nes tai jis vairuoja automobilį, o ne automobilis valdo jį.
Dažnai klausiama, kaip sumažinti greitį? Paskaitykite šį straipsnį, įsidėmėkite tai, kas čia parašyta, ir paklauskite tada savęs, ar tikrai norite „lakstyti“?
Mitas Nr. 1 „Geriausias vairuotojas yra tas, kuris vairuoja greitai ir saugiai“
Šis teiginys teisingas tik automobilių sporto varžybų metu, nes laimi tas, kas pirmas kerta finišo liniją. Kasdieniame eisme mūsų prioritetas turi būti saugumas, o ne greitis, nes niekas nesuteikė teisės kelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Todėl gero vairuotojo vertybių hierarchiją galima būtų apibūdinti sukeitus tuos dalykus vietomis „važiuoju saugiai ir leistinu greičiu“. Tai iš esmės pakeičia mūsų požiūrį į visas eismo situacijas ir neatpažįstamai keičia vairavimo stilių, o įdomiausia, kad dėl to visai nesumažėja vidutinis važiavimo greitis.
Mitas Nr. 2. „Greičiau važiuodamas iš taško A į tašką B, mažiau užtruksiu“
Faktas: didesnis greitis neužtikrina greitesnio judrumo (greitesnio nuvykimo iš taško A į tašką B), ypač tai galioja užstatytose teritorijose, kuriose yra daug įvairių transporto priemonių ir eismo dalyvių. Miestuose gausu šviesoforų, perėjų ir t. t., todėl geriau palaikykite stabilų ir saugų greitį. Taip taupysite kurą, į orą pateks mažiau teršalų, mažiau rizikuosite, o tikslą pasieksite saugiai bei tuo pat metu kaip ir „lakstūnai“.
Daugelis žmonių mano, kad ...
Pernai vasarą Lietuvoje atliktos apklausos parodė, kad dauguma vairuotojų mano, jog keliuose, kur leidžiama važiuoti 90 km/h greičiu, kiek mažesnis 80 km/val. greitis yra saugus. Tačiau saugaus eismo ekspertai, kalbėdami apie saugų greitį, paprastai skaičiais neoperuoja: jie sako, kad saugų greitį reikia pasirinkti pagal eismo sąlygas, tad ten kur leidžiama 90 km/val. greičiu, tam tikromis sąlygomis ir dvigubai mažesnis greitis gali būti nesaugus.
Jei kalbėtume apie saugų ir nesaugų greitį susidūrimo metu, tai geriausiai pasitelkti skaičius ir palyginti su kritimu iš tam tikro aukščio. Jei susidurs tik 15 km/val. greičiu važiuojantys automobiliai, smūgis bus toks, tarsi nukristumėte nuo kėdės. Susidūrimas važiuojant 50 km/h greičiu turės tokį patį poveikį kaip kritimas iš 4 aukšto. Susidūrimas, važiuojant 80 km/val. greičiu, bus panašus į kritimą iš 10 aukšto!
Ar susimąstėte apie reakciją?
Pakalbėkime apie paprastą aritmetiką be skaičių: važiuojant didesniu greičiu, jūsų reakcijos į kliūtį laikas nesikeičia (jis išlieka toks pats, kaip ir važiuojant mažu greičiu), bet kitoks greitis, kuriuo priartėjate prie kliūties – jis gerokai didesnis. Padidėja transporto priemonės stabdymo kelias, didėja tikimybė, kad automobilis nesustos prieš kliūtį, todėl didėja ir susidūrimo tikimybė.
Turime sparčiai besikeičiančias technologijas, tobulėjančius automobilius, galinčius greičiau įsibėgėti, efektyviau stabdyti, bet turime šių savybių atžvilgiu nepasikeitusį žmogų (jei kažkokie pokyčiai ir yra, tai tik labai nežymūs) – tą įrodė ne vienas tyrimas. Pirmasis greičio mėgėjams nepalankus veiksnys – ribotos žmogaus suvokimo galimybės, važiavimo greičiui pasiekus tam tikrą ribą. Kai greitis viršija vairuotojo gebėjimą suvokti atitinkamus dirgiklius, pradedama juos ignoruoti, atsiranda iliuzinis saugumo jausmas. Tai nereiškia, kad yra kokia nors viena konkreti greičio riba. Tokių ribų yra daug, nes aplinkos dirgiliai skirtingi: vienoks skaičius ir poveikis yra judrioje miesto gatvėje, kitoks automagistralėje.
Tik iliuzija, kad sustosime
Daug vairuotojų mano, kad jie gali sustoti kada panorėję (t. y. greitai). Labai klaidinanti iliuzija. Kuo didesnis greitis, tuo ilgesnis stabdymo kelias, kuris priklauso vairuotojo reakcijos laiko, stabdžių sistemos suveikimo ir stabdymo kelio, t. y. atstumo, kurį automobilis nuvažiuoja nuo stabdžių paspaudimo iki visiško sustojimo. Vidutiniškai vairuotojo reakcijos laikas ir stabdžių pedalo paspaudimas netikėto įvykio atveju ar staigiai pasirodžius kliūčiai yra 1-2 sekundės. Automobilio stabdymui reikalingas atstumas yra daug didesnis, nei mums įprasta manyti!
Važiuojant 50 km/val. greičiu automobiliui sustabdyti reikia mažiausiai 27 m. Ir čia kalbame apie sausą asfalto dangą, kai sukibimas su keliu labai geras. Važiuojant 60 km/val. greičiu, automobiliui sustabdyti reikia mažiausiai 36 m. Avarinėje situacijoje, tik keliais metrais prailgėjęs stabdžių kelias, lengvo išgąsčio situaciją, kai aplaužytas tik automobilio bamperis ir grotelės, keičia rimta sveikatai ar net gyvybei pavojinga autoavarija.
Nėra jokio skirtumo 10 km/val. ar 20 km/val.
Vairuotojai dažnai nesistengia tiksliai laikytis greičio ribojimo, tą juos priverčia daryti tik sektorinis greičio matuoklis. Ne vienas mano, kad nieko tokio, jei važiuosiu 10 km/val. greičiau. Kitas taip vertina ir 20 km/val. didesnį greitį.
Ne viską galime kontroliuoti! Transporto priemonę veikia negailestingi fizikos dėsniai, kurių negalime pakeisti. Jei dviejų transporto priemonių greitis skiriasi tik 10 km/val. (viena važiuoja 50 km/val., kita – 60 km/val. greičiu) ir tuo pat metu abi pradeda staigiai stabdyti, pavyzdžiui, prieš pėsčiųjų perėją, pirmasis automobilis sustoja, antrasis vis dar važiuoja pakankamai dideliu greičiu, kuris gali būti mirtinas pėsčiajam. Štai kodėl užstatytose teritorijose 10 km/val. greičio skirtumas yra labai svarbus.
Ką žinote apie realų greičio keliamą pavojų?
Saugus greitis mieste yra labai svarbus dėl eismo dalyvių įvairovės! Pėsčiojo mirtino sužalojimo tikimybė smarkiai padidėja net ir palyginti nedaug padidinus greitį.
Pavyzdžiui, pėsčiasis, partrenktas važiuojant 40 km/val. greičiu, turi 70 proc. tikimybę išgyventi, o automobiliui važiuojant 60 km/val. greičiu, jo tikimybė išgyventi sumažėja tik iki 20 proc..
Dviejų automobilių susidūrimo metu, ne tik apgadinamos transporto priemonės, turime nepamiršti ir milžiniškų jėgų, veikiančių žmogaus kūną – mūsų vidaus organai ir skeleto sistema nėra atsparūs tokiai perkrovai. Net jei visos saugos sistemos veikia tinkamai, mus veikiančios jėgos, gali sukelti mirtinus sužalojimus.
Neabejotina, kad naujausios kartos automobiliuose įdiegtos technologijos padeda apsaugoti gyvybes, tačiau reikia įvertinti du dalykus: vidutinį transporto priemonių amžių šalyje (o šiuo požiūriu Lietuvos transporto priemonių parkas labai įvairus) ir tai, kad net geriausios technologijos negali sustabdyti kito automobilio.
Žmonėms, kurių nesaugo automobilio kėbulas (pėstiesiems ir dviratininkams), gresia daug rimtesnės pasekmės. Visi šiuolaikiniai automobiliuose diegiami pėsčiųjų apsaugos sprendimai veikia tik iki tam tikro greičio ir nėra plačiai naudojami. Todėl labai svarbu laikytis greičio apribojimų, pasirinkti saugų greitį, nes žmogaus kūnas yra labai trapus. Dabartinės eismo įvykių tyrimo priemonės ir žinios (manekenai, modeliai, avarijų imitacijos, sužalojimų klasifikavimas) vis dar yra tik bandymas rasti atsakymus į procesus, vykstančius su žmogumi eismo įvykio metu.
Tačiau galime patys įsivaizduoti (arba atlikti eksperimentą), kas nutinka autoavarijos metu: pavyzdžiui, nusipirkus parduotuvėje galvijų kepenis, numesti jas iš trečio aukšto... įsivaizduokite, kas nutinka joms nukritus iš dešimto aukšto... ir įsivaizduokite, kad eismo įvykio metu visi žmogaus vidaus organai taip pat patiria tokias milžiniškas perkrovas ir smūgio jėgas.
Taip yra dėl fizikos ir niekas negali sustabdyti šio proceso, kai viskas vyksta dideliu greičiu.
Lėtesnis greitis
Nemažai vairuotojų sako, kad reikia ne greičio ribojimus įvesti, o gerinti kelių infrastruktūrą.
Jei greitkeliai ir automagistralės būtų tobulas sprendimas, tuomet juose niekada nebūtų eismo įvykių. Deja, taip nėra. Reikia plačiau pažvelgti į visą eismo sistemą, ne tik į asfaltą, kuriuo važiuojame. Viena iš pagrindinių užduočių – saugūs keliai, taip pat saugi kelių aplinka, kuri sumažintų susidūrimų skaičių, vairuotojų klaidų poveikį.
Tačiau net ir geriausia infrastruktūra neapsaugos mūsų nuo mirtinų eismo įvykių, jei dėl per didelio greičio nebesuvaldysime transporto priemonės. 2022 m. eismo įvykių statistika tą aiškiai parodo: beveik pusės visų eismo įvykių (48 proc.), kuriuose žuvo žmonės priežastimis buvo greičio viršijimas arba netinkamai pasirinktas greitis. Nebūtų tiek beprasmių mirčių ir sužalojimų, jei atleistume greičio pedalą ir važiuotume taip, kaip to reikalauja eismo sąlygos.
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.
