„Turiu prašymą. Didelį. Visi, kas vairuojate ir dalyvaujate eisme kaip pėstieji, skirkite kelias minutes ir atsiminkite, kaip elgtis pamačius spec. tarnybų automobilį, atlekiantį su švyturėliais ir sirena.
Visi, kas vairuojate ir dalyvaujate eisme kaip pėstieji, skirkite kelias minutes ir atsiminkite, kaip elgtis pamačius spec. tarnybų automobilį, atlekiantį su švyturėliais ir sirena.
Kovo 1 d. per pūgą ir patį piką greitoji lėkė veždama mažą vaiką be sąmonės į Santariškes, į reanimaciją. Bet iš tiesų tai lėkė lėtai – nesuskaičiuojamas skaičius vairuotojų, kurie nesitraukė iš kelio, dešimtys tokių, kurie rikiavosi prieš pat greitosios automobilį, užkirsdami jam kelią. O pėstieji... Kai mašinos sustodavo praleisti greitosios, pėstieji nuspręsdavo, kad būtent dabar yra geriausias laikas pereiti gatvę... Tik atsitiktinumas lėmė, kad nė vienas nepalindo po ratais.
Visa tai mačiau, nes kovo 1 d. buvau greitosios viduje, o šalia – dėl stiprių traukulių sąmonę praradęs sūnus. Kitą dieną tai gali būti Jūsų vaikas“, – rašė moteris, kreipdamasi į „Facebook“ vartotojus.
Giedrė 15min sakė, kad medikai, aplenkdami spūstis, stengėsi rinktis A juostas. Tačiau vairuotojai, norėję, tarkime prie prekybos centro „Mada“, sukti į dešinę link „Sportimos“, užtverdavo kelią. O prie Spaudos rūmų greitosios vairuotojui teko kreiptis į eismo dalyvius ir per garsiakalbį.
Ši situacija – ne naujiena ir šių eilučių autoriui. Su Santariškių medikais teko skubėti į oro uostą – kai reikėjo skubiai skristi į Paryžių donorinio organo mažai mergaitei. Net ir lydint policijos ekipažui, kelią medikams vis pataikydavo užkirsti nesusigaudantis situacijoje vairuotojas.
V.Pumputis: policijos automobilius vairuotojai praleidžia tvarkingiau
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigia, kad tokios situacijos, kaip trukdoma medikams ir kitoms spec. tarnyboms nėra dažnos:
„Tačiau pats vairuodamas automobilį ne kartą pastebėjau, kad greitosios pagalbos ar gaisrinės automobiliams skubant su įjungtais švyturėliais, kai kurie vairuotojai negreitai pasitraukia ar nepraleidžia tyčia.
Kitokia situacija kalbant apie skubančius policijos automobilius. Dažniausiai vairuotojai, bijodami gresiančios atsakomybės ir iš pagarbos nustatytai tvarkai skubančius policijos pareigūnus praleidžia“.
Didmiesčių problema?
Lietuvos kelių policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič sako, kad panaši situacija yra aktualesnė tik didmiesčiams ir tokiomis valandomis, kai gatvėse susidaro spūstys. Be abejo, įtakos turi ir važiavimo sąlygos: lietus, sniegas, plikledis, nenuvalyti keliai nuo sniego, kelkraščiuose (kiemuose) sustatytos transporto priemonės.
Spec. tarnybų automobilių vairuotojai pasinaudoti pirmenybe gali tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.
„Jūsų pateikta situacija (pūga, pikas) ir įvyko esant sunkesnėms važiavimo sąlygoms. Pasitaiko vienas kitas atvejis, bet tai nėra taisyklė, kad vairuotojai piktybiškai nepraleistų važiuojančių specialiųjų tarnybų transporto priemonių“, – komentavo M.Kazanovič.
Spec. transporto priemonės pirmumo neturi
Pareigūnė pabrėžė, kad specialiųjų transporto priemonių priemonių ypatumai reglamentuoti Kelių eismo taisyklių (KET) XXIV skyriuje. Tokias transporto priemones vairuojantys asmenys gali nepaisyti kai kurių Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.
Kaip tokiu atveju turi elgtis pėstieji, apibrėžia KET 47 punktas: artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.
Vilniuje – 3 medikų avarijos per metus
Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Zdislavas Skvarciany skaičiuoja: per dieną sostinės medikai skuba pas ligonius apie 400 kartų. O per metus į avarijas patenka vidutiniškai „tik“ 3 kartus. Taigi skaičiai nėra labai baisūs, nors, aišku, kenčia brangi technika, o medikai tais atvejais nespėja nuvykti pas ligonį arba nugabenti paciento į gydymo įstaigą.
„Vilniuje GMP stoties punktai taip išdėlioti, kad bet kuriame miesto rajone pas ligonį galėtume nuvykti greičiau nei per 15 minučių. Žinoma, nedrausmingi vairuotojai kartais sutrukdo, nors tai nėra dažnas reiškinys.
Be abejo, greitosios pagalbos vairuotojai privalo laikytis KET reikalavimų – į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui turime teisę įvažiuoti tik įsitikinę, kad mus praleidžia kitos transporto priemonės“, – aiškino Vilniaus GMP stoties vadovas. Todėl, jo teigimu, 70 proc. atvejų, kai medikai skubėdami pas ligonį patenka į avarijas, jie ir laikomi kaltais, nes pirmumo neturėjo.
„Mūsų vairuotojai, įvažiuodami į sankryžą, visuomet stengiasi įsitikinti, kad nėra kliūčių, tačiau visko pasitaiko, kartais gali ir nepastebėti atvažiuojančio automobilio“, – sakė Vilniaus GMP stoties vadovas.
Z.Skvarciany nuomone, spec. tarnybų vairuotojų ir kitų eismo dalyvių (taip pat ir pėsčiųjų) konfliktai kyla dėl vairavimo kultūros spragų – čia meta akmenį į vairavimo mokyklų daržą. Tarkime, Vokietijoje, Austrijoje vairuotojai apskritai yra labiau linkę vienas kitą praleisti, nebekalbant jau apie pagarbą medikų ar ugniagesių ekipažams.
Tiesa, GMP stoties vadovo nuomone, pasitaiko ir piktybinių vairuotojų, kurie nieko be savęs daugiau kelyje nemato.
A.Pakėnas: didėja visuomenės egoizmas
Vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas Artūras Pakėnas laikosi nuomonės, kad dėl aukščiau išsakytų problemų kaltas didėjantis mūsų visuomenės egoizmas. Todėl kažką praleisti ar padaryti kažką gero jau yra pilietiškumo apraiška.
Patyrusio vairavimo instruktoriaus manymu, greitosios automobiliai nepraleidžiami dėl dviejų priežasčių. Ir dėl vairuotojų nesugebėjimo greitai orientuotis situacijoje, ir kartais piktybiškai:
„Vieni galvoja, kad medikai patys pravažiuos, tad nesitraukia, geriausiu atveju tik pristabdo. Kiti – chamai – tiesiog naudojasi situacija ir bando patys pavažiuoti iš paskos. Be to, masinė paranoja lėkti ir nieko nepraleisti. Pažiūrėkite, kiek medžiagos siunčiama į portalus apie neva netinkamą policijos ar medikų važiavimą... Čia kas? Žmonės netiki, kad spec. tarnyboms tikrai labai reikia skubėti?
O dalis nepatyrusių vairuotojų apskritai bijo sustoti, nes neturėjo tokio plano ir išmoktame maršrute nebuvo tokios situacijos.
Ir apskritai – labai daugėja piktų žmonių su neigiamom reakcijom“, – išdėstė savo požiūrį A.Pakėnas.
Ar montuosime kameras į „greitosios pagalbos“ automobilius?
15min kalbinti specialistai neneigė, kad apie tokias priemones jau buvo diskutuota ne kartą. Juk ir autobusai, pagal pirminį planą, turėjo filmuoti pažeidėjus, važiuojančius A juostomis. Tačiau kol kas ši priemonė – tik teorinė.
Tarkime, ir Z.Skvarciany su kolegomis taip pat yra svarstęs tokią galimybę. Tačiau kameros – tai papildomos išlaidos ir mažai naudos.
„Reikėtų ne pavienius pažeidėjus filmuoti, o auklėti ir šviesti vairuotojų bendruomenę. Be to, mūsų pagrindinė funkcija ne KET pažeidėjų gaudymas, o greitoji medicinos pagalba“, – tokia Vilniaus GMP stoties vadovo nuomonė.
Susisiekimo ministerijos specialisto V.Pumpučio nuomone, vaizdo registratoriai specialiųjų tarnybų automobiliuose būtų veiksminga priemonė: jeigu vairuotojai piktybiškai nesitrauktų, juos užfiksuotų vaizdo registratoriai, o policijos pareigūnai galėtų nubausti pagal pateiktą vaizdo įrašą. Įvertinant tai, kad už šį pažeidimą gresia teisės vairuoti atėmimas, tikėtina, kad vaizdo registratorių naudojimas labai pasitarnautų auklėjant nedrausmingus vairuotojus.
Ministerijos specialistai taip pat siūlo rengti specialius ekstremalaus vairavimo kursus greitosios pagalbos vairuotojams. Jų metu GMP vairuotojai įgytų specialių praktinių įgūdžių valdant transporto priemones ekstremaliomis sąlygomis.
Ką sako Kelių eismo taisyklės
Pagal Kelių eismo taisyklių (KET) 12 punktą, eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms.
Transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). KET 47 punkte nustatyta, kad artėjant specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.
Už kliudymą medikų, policijos ar ugniagesių automobiliams gresia bauda nuo 90 iki 140 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių.
Už šiuos pažeidimus numatyta atsakomybė Administracinių teisės nusižengimų kodekso 417 str. 6 dalyje – transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais arba jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalaujama pagal taisykles, ar kitoks kliudymas jų eismui užtraukia baudą vairuotojams nuo 90 iki 140 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių.
Policijos akcijos ir kameros
Policija kelis kartus per metus rengia prevencines akcijas, kurių metu tikrinama, kaip eismo dalyviai laikosi būtent šių KET punktų, ir pažeidėjams taiko minėtas sankcijas.
Nauji policijos automobiliai yra aprūpinti vaizdo kameromis, kuriomis fiksuojami pažeidimai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas eismo priežiūra yra policijos funkcija ir būtent policija prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi šio įstatymo nuostatų ir kituose teisės aktuose nustatytos eismo tvarkos, tiria KET pažeidimus, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones.
Medikai turėtų pasitarti su policija
Pasak Susisiekimo ministerijos skyriau vedėjo V.Pumpučio, greitosios medicinos pagalbos stotys turėtų pačios įvertinti ir susiderinti su policija, ar KET pažeidimų fiksavimas greitosios pagalbos automobilyje netrukdys vairuotojams atlikti tiesioginių funkcijų ir ar policija galės apdoroti perduotus duomenis bei tinkamai išnagrinėti galimus nusižengimus.
Tokio elgesio nuostatos įvardintos KET 9 punkte: laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Tokio eismo dalyvių elgesio siekiama švietėjiškomis priemonėmis ir taikant administracinę atsakomybę.
