Dar kiti tvirtina, kad saugos diržas mažina kelionės komfortą ar glamžo išlygintus rūbus, tad važiuodami gale nevargina savęs saugos diržais.
Už vairavimą neprisisegus saugos diržo baudos gresia ir vairuotojui, ir keleiviams. Tad kartais vairuotojai visiškai nesidomi ar gale sėdintys keleiviai yra prisisegę saugos diržus – tai jų saugumo reikalas, jiems teks baudas mokėti, tad tegul patys rūpinasi? Ar tikrai vien jų reikalas?
Tyrimai keičia nuomonę
Galinės sėdynės laikomos saugesnėmis, todėl nemažai žmonių jose važiuoja neprisisegę saugos diržų. Dešimtmečius vyravo įsitikinimas, kad pati saugiausia vieta automobilyje yra už vairuotojo sėdynės esanti galinė sėdynė. Nuomonę, kad susidūrimo metu galinės sėdynės yra saugesnės nei priekinės, daugiausia lėmė technologinės priežastys – pirmoji smūgio banga tenka automobilio priekiui, kuris yra sparčiai gniuždomas, todėl automobilio salono galinę dalį veikiančios jėgos yra labiau slopinamos, tad sunkių sužalojimų rizika yra mažesnė.
Dešimtmečius vyravo įsitikinimas, kad pati saugiausia vieta automobilyje yra už vairuotojo sėdynės esanti galinė sėdynė.
Tačiau JAV greitkelių saugumo instituto (IIHS) atlikta priekinių susidūrimų analizė parodė, kad daugiau nei pusė galinėse sėdynėse sėdėjusių asmenų buvo sunkiau sužeisti nei sėdintys priekyje. Tai nereiškia, kad galinės sėdynės tapo mažiau saugios nei anksčiau – taip yra dėl to, kad pasyviosios saugos sistemos, skirtos apsaugoti priekyje sėdinčius keleivius, tobulėjo sparčiau. Jos apima optimizuotas automobilio kėbulo gniuždymo zonas, oro pagalves ir su jomis suderintus pažangius saugos diržų įtempimo mechanizmus, kurie ne visada būna galinėse sėdynėse.
Nieko neatsitiks, nes prieš akis minkštas krėslas
Dažniausiai pasitaikantis pasiteisinimas, kodėl nesegimas saugos diržas sėdint gale, yra įsitikinimas, kad susidūrimo atveju pavojus gale sėdintiems keleiviams yra nereikšmingas, palyginti su rizika, kuri gresia vairuotojui ir keleiviui. Priešais gale sėdinčius yra ne kietas automobilio stiklas, priekinė panelė, o pakankamai minkštos priekinės sėdynės. Nemažai keleivių tiki, kad smūgio metu užteks ištiesti rankas, atsiremti į priekinę sėdynę ir viskas bus gerai. Nebus gerai – jei 40 ar 50 km/h greičiu važiuojantis automobilis trenktųsi į kliūtį, gale sėdintis, diržo nesegintis keleivis, su baisia jėga trenktųsi į priekinę sėdynę ar net nuskristų į priekį.
Vairuotojas turi įvertinti, kad jei gale sėdintys keleiviai nesegi saugos diržo, tai tas pats, kas ant galinės sėdynės vežti 2 ar 3 bulvių maišus. Ar norėtumėte, kad susidūrimo metu tie maišai atlėktų iš galo ir užgriūtų ant jūsų kelių tonų jėga? Ar įsivaizduojate kokios būtų pasekmės? Ar įsivaizduojate kas nutiktų jei automobilis verstųsi?
Visų saugos diržų užduotis – sugerti pagrindinę smūgio jėgą ir išlaikyti kūną vietoje.
Visų saugos diržų užduotis – sugerti pagrindinę smūgio jėgą ir išlaikyti kūną vietoje. Jei keleiviai smūgio metu sėdi ant galinės sėdynės, diržai ne tik sugeria smūgio jėgą, bet ir padeda išvengti smūgio į priekyje esančias sėdynes. Diržų naudojimas kartu su oro pagalve 63 proc. sumažina mirties riziką ir gerokai apsaugo nuo sunkių sužalojimų. Vien tik saugos diržų naudojimas sumažina mirtinų atvejų skaičių beveik 50 proc.
Daugelis vairuotojų ir keleivių saugos diržus segasi refleksyviai, nesusimąstydami, ar tai daro teisingai. Kaip turi gulėti diržas, kad tinkamai atliktų savo funkciją? Horizontalioji diržo dalis, vadinamasis juosmens diržas, turi būti žemiau pilvo. Tokia diržo padėtis padės išvengti vidinių pažeidimų avarijos metu. Pečių dalis turėtų būti įstrižai per liemenį. Taip užsegtas diržo kūną patikimai prilaikys ne tik staigaus stabdymo, bet ir susidūrimo ar apvirtimo metu.
Lėtai, netolimu atstumu
Idėja, įvesti privalomą saugos diržų segėjimą sėdintiems gale, kilo analizuojant paprasčiausius faktus – susidūrimo atveju į priekį juda ne tik priekyje sėdinčių keleivių kūnai, ant galinių sėdynių sėdintys
asmenys irgi juda ta pačia kryptimi bei gali išlėkti pro priekinį stiklą, bet didesnė tikimybė, kad atsitrenks į priekyje sėdinčius žmones, o tokiu atveju traumos neišvengs nei gale, nei priekyje sėdintys keleiviai.
Kodėl daug eismo dalyvių taip atmestinai žiūri į diržų segėjimo sėdint galinėje sėdynėje, nors fizika aiškiai sako, kad susidūrimo metu neprisegtas kūnas dideliu greičiu juda į priekį? Viena priežastį jau minėjome. Antra yra ta, kad vairuotojai ir keleiviai dažnai daro prielaidą, kad jei jie važiuoja užstatytose vietovėse nedideliu greičiu arba įveikia nedidelius atstumus, tad jiems pavojus negresia. Tai klaidinga prielaida. Atminkite, kad net jei vairuojate saugiai, niekada negalite būti tikri, kad kitas eismo dalyvis nesukels susidūrimo. Saugos diržai saugo jus ir jūsų keleivius ne tik tais atvejais kai patys trenkiatės į kliūtį, bet kai į jūsų automobilį trenkiasi kitas automobilis.
Fizikos dėsniai vienodi visiems eismo dalyviams – neprisisegę saugos diržų, jie susidūrimo metu įgyja tokią energiją, lyg svertų kelias tonas. Daugelis žmonių mano, kad dėl to, jog jie juda nedideliu greičiu, pavojaus nėra. Tai klaidinga prielaida. Net važiuojant 40 km/h greičiu, automobiliui susidūrus su kliūtimi galima patirti rimtų (ir net mirtinų) sužalojimų!
Jei 50 km/h greičiu važiuojantis automobilis atsitrenkia į sieną, neprisisegusio keleivio kūnas iš sėdynės išskrenda ir į kliūtį (priekyje esančią sėdynę, priekyje sėdinčius keleivius, automobilio salono elementus) trenkiasi kelių tonų jėga. Tokioje situacijoje net įprasti automobilyje esantys daiktai tampa labai pavojingi – 1,5 litro talpos vandens butelis tokio smūgio metu virsta 60 kg svorio bomba, o ką jau kalbėti apie keliasdešimt kartų sunkesnį žmogaus kūną.
Gale sėdintys keleiviai visada turėtų suprasti, kad neprisisegę saugos diržų kelia pavojų ne tik sau, bet ir priekyje sėdintiems keleiviams. Smūgio atveju jie tampa gyva raketa, keliančia mirtiną pavojų kitiems keleiviams. Priekyje sėdintys turi įvertinti, kad už nugaros sėdintis keleivis yra labai pavojingas „krovinys“ ir pareikalauti, kad jis prisisegtų saugos diržą.
Kaip viskas vyksta?
Trumpai paaiškinsime, kaip veikia sudėtinga šiuolaikinio automobilio saugos sistema, įskaitant sėdynes, diržus ir oro pagalves. Visa moderni sistema yra kuriama remiantis nesuskaičiuojama daugybe kompiuterinių simuliacijų ir realių susidūrimų bandymų. Pirmasis saugos elementas yra priekinė sėdynė – šiuolaikiniame automobilyje ji yra tokia, kad keleiviai susidūrimo metu neišslystų iš saugos diržų.
Kai jutikliai užfiksuoja susidūrimą, diržo įtempiklis prispaudžia keleivį prie sėdynės, eliminuodamas diržo atsipalaidavimą. Taip užtikrinama, kad keleivio kūną iš pradžių stabdys įtemptas diržas. Tuo pat metu suveikia priekinės oro pagalvės modulis. Saugos diržai ir oro pagalvės – tai suderinta, itin tiksliai veikianti, efektyviai gyvybes gelbstinti sistema. Jei susidūrimo metu keleivį veikianti diržo jėga viršija saugią vertę, mechanizmas leidžia diržui šiek tiek „atsilaisvinti“, kad pernelyg didelė jėga nesužalotų keleivio. Tada būtent oro pagalvė perima į save vairuotojo ir keleivio smūgio jėgą. Oro pagalvės konstrukcija užtikrina atitinkamą oro pagalvės kietumą.
Visi aprašyti veiksmai nutinka per neįsivaizduojamai trumpą laiką. Visi saugumo elementai veikia kartu ir labai darniai. O dabar įsivaizduokite, kad važiuojate gale be saugos diržo. Vietoj oro pagalvės priešais jus yra vairuotojo arba keleivio sėdynės galvos atrama. Jei diržas neprisegtas, tik refleksyviai teliks rankomis remtis į vairuotojo sėdynę. Smūgio metu tikriausiai sversite apie toną, ar jūsų rankos tai atlaikys?
Be šansų. Jūsų kūnas susidūrimo metu įgaus tokią milžinišką kinetinę energiją, kad net vairuotojo sėdynei nebus lengva jį sustabdyti. Kraštutiniu atveju sėdynė gali neatlaikyti ir prispausti vairuotoją ar keleivį. Manote, kad juokaujame? Deja, ne. Todėl jei nenorite avarijos metu virsti po automobilio saloną skraidančiu ir viską (ir save taip pat) naikinančiu drambliu, sėdėdami gale prisisekite saugos diržą.