Vienas paskutinių atvejų, kai Trakų rajone į kelią išbėgus stirnoms į šalikelės griovį išlėkė „Opel Zafira“ vairuotoja – moteris šitaip stengėsi išvengti susidūrimo su gyvūnais. Policijos pareigūnai, nagrinėdami atvejį, konstatavo, kad „Opel“ vairuotoja, važiuodama miškinga neapšviesta vietove, nepasirinko saugaus greičio ir buvo neatidi.
Gamtininkai perspėja, kad tokių atvejų gali būti ir daugiau, mat rudens viduryje vyksta didžiausių šalies gyvūnų – briedžių ir tauriųjų elnių – ruja, tad gyvūnai praranda atsargumą ir elgiasi visiškai kitaip nei įprastai. Netrūksta keliuose ir mažesnių gyvūnų, skaičiuojama, kad per metus užfiksuojama iki 1 600 automobilių ir gyvūnų susidūrimų.
Pirmiausia perspėja ženklai
Marija Kazanovič, Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė, teigė, kad iki spalio 20 d. buvo užfiksuoti 24 susidūrimai su laukiniais žvėrimis, o eismo įvykių metu buvo sužeisti 29 žmonės.
„Vieno tragiško įvykio metu automobiliui susidūrus su briedžiu žuvo 31-erių metų keleivė“, – pranešė M.Kazanovič.
Vietose, kur apie galimą laukinių gyvūnų judėjimą perspėja kelio ženklai, patariama sulėtinti, kad, esant reikalui, būtų įmanoma suvaldyti automobilį.
Iš viso, skaičiuojama, jau šiemet užfiksuoti 1 964 vadinamieji techniniai įvykiai, kai susidūrus su smulkesniais laukiniais gyvūnais žmonės nebuvo sužeisti.
„Apie didelę tikimybę, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai, įspėja kelio ženklai. Patariame tokiose vietose sulėtinti greitį, kad bet kuriuo momentu būtų galima tinkamai reaguoti, suvaldyti automobilį, o prireikus – sustoti“, – akcentavo specialistė.
Ji pabrėžė, kad būtina stebėti kelkraščius, mat dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įpuola iš tos pusės, kur gausu krūmų ir medžių. Pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną, sakė M.Kazanovič, jokiu būdu nereikia naudoti garsinio signalo, mirksėti tolimųjų šviesų žibintais, mat apakintų ir išgąsdintų gyvūnų elgesys gali būti pavojingas ir nenuspėjamas.
Informuoti policiją privaloma visada
Tais atvejais, kai susidūrimo išvengti nepavyksta, vairuotojai net ir tada, kai žala automobiliui nepadaryta arba ji nedidelė, privalo prisiminti, kad susidūrimas su laukiniu gyvūnu kelyje – eismo įvykis.
Tuo atveju, jei buvo padaryta žala keliui, kelio ženklams, atitvarams, kitiems kelio elementams, apgadintos transporto priemonės, kroviniai, jei buvo sužeistas ar nugaišo gyvūnas, privalu apie tai informuoti policijos pareigūnus bei vykdyti jų nurodymus.
„Nugaišusiu gyvūnu pasirūpins aplinkosaugininkai ir medžiotojai“, – pabrėžė specialistė.
Dažniausiai praneša žalos atveju
Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistas, akcentuoja, kad Lietuvoje, taip pat ir daugelyje Europos šalių, nėra numatyta atsakomybė už kelyje pražudytą laukinį gyvūną.
„Todėl dažniausiai nutinka taip, kad pareigūnai informuojami tik apie tuos atvejus, kai kažkas nutinka automobiliui ar žmonėms. Jeigu mašinai nieko blogo, matyt, kiek savanaudiškai pagalvojama, kad gal nieko blogo nenutiko apskritai. O gyvūnas juk žuvo“, – komentavo S.Paltanavičius.
Pasak jo, neinformavus atitinkamų įstaigų apie kelyje nugaišusius, sužalotus gyvūnus, atsiranda kita problema. Iki šių atkeliauja alkani plėšrūnai, kurie taip pat gali patekti po automobilių ratais.
„Pavyzdžiui, ežiai po ratais patenka dažniausiai ne todėl, kad eina per kelią, o todėl, kad jų labai gera uoslė ir iki kelio jie ateina ėsti“, – aiškino specialistas.
Saviveiklos imtis nereikėtų
Tiesa, jis pabrėžia, kad nors Kelių eismo taisyklėse (KET) nenumatyta, jog vairuotojai, partrenkę gyvūną, turėtų šį traukti nuo kelio, saviveiklos imtis nederėtų.
Pasak S.Paltanavičiaus, neretai usūriniai šunys, lapės būna užsikrėtę niežais, tad bandant pernešti tokį gyvūną toliau nuo važiuojamosios dalies vairuotojai neabejotinai užsikrės tais pačiais parazitais.
„Be to, jei gyvūnas sužeistas, o ne nugaišęs, jis gali būti pavojingas, sužeisti žmogų, nesvarbu, ar tai ežys, ar tai zuikis. Todėl geriausia informuoti specialistus, kurie pasirūpins nugaišusiu žvėrimi“, – tikino žinovas.
