Ypatinga lietuviška žiema
Kasmet Lietuvos keliuose išbarstoma iki 100 tūkst. tonų druskos. Šalyje kelius iš viso valo apie 400 mechanizmų, iš jų 300 barstytuvų.
Lietuva nelabai gali džiaugtis klimatu – orai permainingi, temperatūrų svyravimai dideli. Todėl nėra vienintelės teisingos strategijos ar medžiagos, kuri tiktų ir esant 0 laipsnių, ir -25 speigui.
Iš viso 60–80 kartų per metus temperatūra pereina iš teigiamos į neigiamą.
Lietuvos kelių direkcija paskaičiavusi, kad kiekvieną žiemą Lietuvoje kyla po 18 pūgų (vidutinė trukmė 7 val.).
15–25 kartus kelius padengia plikledis (trukmė iki 12 val.).
8–12 kartų užklumpa lijundra (vidutinė trukmė 4 val.) arba, dar blogiau, 4–6 kartus lijundra su plikledžiu (susidaro 5–15 mm ledo sluoksnis).
Lijundros apšalas pavojingiausias tada, kai jo susidarymo metu dar pučia ir stiprus vėjas. Sąlygos šiam reiškiniui labai palankios dėl didelio santykinio drėgnumo.
Iš viso 60–80 kartų per metus temperatūra pereina iš teigiamos į neigiamą.
Smėlio ir druskos mišinys ar „šlapia druska“?
„Šlapia druska“ yra žymiai efektyvesnė už sausą smėlio ir druskos mišinį. Jos ir užtenka ilgiau, be to, druskos tirpalas, skirtingai nei druska, efektyviai veikia ir esant žemesnei nei -7 laipsniai temperatūrai. Tai nesunkiai paaiškinama: tirpalų virimo temperatūra, didėjant jų koncentracijai, didėja, o užšalimo – žemėja. Kuo sotesnis druskos tirpalas pilamas į sniego valytuvo (kuris yra ir barstytuvas) bakus, tuo didesnio speigo reikia, kad jis neįveiktų ledo. Teoriškai „šlapios druskos“ tirpalas gali neužšalti net iki -49,8 laipsnių. Bet ne bet kokios, o prisotintos papildomais reagentais.
Valgomosios druskos „papildai“
Populiariausi techninės druskos (natrio chlorido) priedai – kita, vidutiniškai kelis kartus brangesnė medžiaga – kalcio ir magnio chloridai, kurie yra žymiai aktyvesni. MgCl2 tirpalas tirpdo ledą iki -33,6, o CaCl2 - iki -49,8 laipsnio.
Jie padidina „šlapios druskos“ mišinio efektyvumą esant itin žemai temperatūrai. Dažniausiai techninė druska drėkinama kalcio chlorido tirpalu (žiūr. filmuotą pasakojimą). Tokiu būdu mišinys puikiai veikia iki -18 laipsnių, o techninės druskos sunaudojimas mažėja 25–40 proc.
Tačiau yra ir kita medalio pusė – šie tirpalai dar labiau ėda asfaltą ir mūsų batus. Be to, atšilus orams, likusi tokio pastiprinto mišinio plutelė daro asfaltą slidesnį. Pamenate, prieš keletą metų Vilniaus vairuotojai skundėsi, kad ant asfalto ledo nėra, bet jis vis tiek slidus?
Prieš keletą metų Vilniaus vairuotojai skundėsi, kad ant asfalto ledo nėra, bet jis vis tiek slidus.
„Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius patvirtino, kad magnio chloridas (MgCl2) bazinio druskos tirpalo gamybai naudojamas ekstremaliai atšalus orams.
„Atskirais atvejais naudojame MgCl2, ruošdamiesi reprezentaciniams renginiams – per sausio 13 d. minėjimą yra buvę šalčio su sniegu, tad prie Seimo ar Prezidentūros naudojome būtent magnio chloridą“, – sakė E.Steponavičius.
Magnio chlorido poveikis ledo tirpinimui panašus kaip ir kalcio chlorido, tik jis mažiau agresyvus korozijos atžvilgiu bei pigesnis už pastarąjį.
Akivaizdu, kad viešųjų pirkimų konkursus paprastai laimi mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas. Pigiausias yra natrio chloridas (valgomoji druska), kuri nėra vitaminas nei žmonėms, nei pastatų ar kelių konstrukcijoms. Todėl daugiausia ji ir naudojama.
|
|
Sudėtis |
Efektyvumas |
Kaina, EUR/t |
|---|---|---|---|
|
Techninė druska keliams |
NaCl (natrio chloridas = valgomoji druska) ~ 98 proc. |
Iki –12°C |
52,81 |
| CaSO4 (kalcio sulfatas = gipsas) ~0.5 proc. | |||
| MgCl2 (magnio chloridas) ~0.2 proc. | |||
| Netirpus vandenyje likutis ~ 1 proc. | |||
|
Techninis kalcio chloridas |
CaCl2 – nuo 74 iki 98 proc. |
Iki -17°C |
277,98 |
| NaCl – likusioji dalis | |||
|
Techninis magnio chloridas |
MgCl2 |
Iki -33°C |
|
|
Ledo siaubas |
NaCl – iki 96 proc. |
Iki -25°C |
79-85 |
| Melasa – iki 1,6 proc. | |||
| Kiti korozijos inhibitoriai – iki 1,2 proc. | |||
| Netirpus vandenyje likutis – ne daugiau 1 proc. | |||
| Drėgmė – ne daugiau 1 proc. |
Tačiau, pasak E.Steponavičiaus, druskos poveikis aplinkai kartais hiperbolizuojamas. Jo duomenimis, pradėjus kelius barstyti „šlapia druska“, kurios reikia mažiau, į nuotekas patenkančių chloridų kiekis mažėja „šimtais kartų“.
Kodėl nenaudojamas „Ledo siaubas“?
Daugelis 15min skaitytojų prisimena straipsnį apie KTU ir bendrovės „Baltkalis“ sukurtą „Ledo siaubu“ vadinamą mišinį, kuris yra efektyvesnis 20–25 proc. Be to, jo žala, daroma aplinkai, gerokai mažesnė – maždaug 30 kartų. Tačiau jo kaina – didesnė nei techninės druskos. Tai ir yra vienas atsakymų, kodėl šis mišinys nėra naudojamas masiškai.
„Ledo siaubą“ išbandę kelininkai pažymi jo efektyvumą žemoje temperatūroje, ilgesnį poveikį ledui ir sniegui, dėl ko kelius reikia barstyti rečiau. Be to, keliuose barstomas „Ledo siaubas“ mažiau gadina tiek pačius barstytuvus, tiek kitas transporto priemones.
Todėl šį produktą yra saugiau barstyti ant tokių paviršių, kaip trinkelės, betonas, metalo konstrukcijos.
Laboratorija, vadinama „katiline“
15min žurnalistas lankėsi įmonės „Grinda“ ceche ir stebėjo, kaip gaminamas šlapios druskos tirpalas. Oro temperatūra lauke svyravo apie -3 laipsnius, tad „šlapia druska“ buvo gaminama iš pigiausios druskos – natrio chlorido.
Procesas prasideda panašiai kaip kokiame grūdų sandėlyje: traktorius-krautuvas „Volvo“ privažiuoja prie didžiulio druskos kalno ir pasemia pilną kaušą.
Tuomet per sandėlį važiuoja iki specialios talpos šalia slenkančios transporterio juostos ir į ją supila visą druskos kaupą. Iš čia ji keliauja aukštyn, į „katilinę“ ir krenta į pirmą katilą, pilną vandens. Jame galingų menčių maišoma druska putoja, tirpsta ir virsta mase, kurią kelininkai ir vadina „šlapia druska“. Tas putas reikia pamatyti – beveik kaip pieno kokteilis, tik labai „purvinas“ (žiūr. filmuotą medžiagą).
Iš maišytuvo tirpalas keliauja į dvi didžiules kaupyklas, esančias šalia cecho sienos.
Kitapus sienos, lauke, įrengta aikštelė. Prieš tai pasikrovę į dėtuves birios druskos, barstytuvai po vieną privažiuoja prie specialaus čiaupo ir įsipila tirpalo į automobilių šonuose esančias talpyklas. Jose telpa 6–8 kub. m. skysčio, priklausomai nuo modifikacijos.
Barstytuvui išvažiavus į trasą, vairuotojas nuleidžia automobilio priekyje esantį sniegą braukiantį „liežuvį“. O barstytuvo gale įrengta sistema maišo byrančią iš konteinerio druską su tirpalu, tokiu būdu dar labiau jį prisotindama.
„Šlapių druskų barstymo įrangą sudaro druskos dėtuvė (dažnai matomas druskos kalnas virš sunkvežimio), šonuose – skystas druskos koncentratas, ir maišymo/ barstymo lėkštė. Druska byra žemyn, sumaišoma su koncentratu ir išbarstoma ant kelio dangos. Jei nebūtų koncentrato, byrėtų vien druska, tačiau jos ir veikimas lėtesnis, ir neigiamas poveikis gamtai didesnis“, – pasakoja E.Steponavičius.
Šitaip ant apsnigtos ar apledėjusios asfalto dangos gula originalioje „katilinėje“ pagaminta skysta druskos košė.
