Neveltui Joninių savaitę ir kelių policijos pareigūnai ir ugniagesiai-gelbėtojai dirba ypatingu režimu. Jiems rūpi, kad šventė teiktų vien teigiamas emocijas. Tačiau tam yra būtinų sąlygų – patys vairuotojai turi nusistatyti aiškias ribas. Juk lietuviški vaišingumo papročiai labai dažnai skatina situacinę moralę: ai, vienas bokalas juk nesiskaito. Arba – numigau keletą valandų po „šventimo“, jaučiuosi gerai, galiu važiuoti. Kaimo vietovėse labai populiarus pasiteisinimas „aš važiavau tik iki parduotuvės“. Deja, jau ne visi tokių istorijų herojai galėtų apie tai papasakoti, nes kitų Joninių nesulaukė.
Ar patikėtumėte savo šeimą kitam vairuotojui po „vieno bokalo“?
Saugaus eismo specialistai „vieno bokalo“ sindromą siūlo gydyti suvokiant, kad automobilyje važiuojate ne tik pats, bet vežatės ir šeimą. Paklauskite savęs, ar patikėtumėte šeimą kitam vairuotojui, tegul ir simboliškai, bet trumpiausią metų naktį išgėrusiam „kelis lašus“?
Toksikologas ir psichoanalitikas Tomas Kajokas laikosi „nulio promilių“ logikos. Jo manymu, nereikėtų vadovautis subjektyviu ir didžiai apgaulingu blaivumo ar apsvaigimo jausmu. Būtų saugiausia visiems laikytis nulinės taisyklės.
„Lietuvoje vis dar yra tikinčių, kad egzistuoja degtinė, nuo kurios nebūna bloga. Iš vakaro geriama kiek įstengiama, o kitą dieną jau sėdama už vairo, nors prasiblaivyti reikia kelių dešimčių valandų. Toks besaikis vakarykštis gėrikas prie vairo kelia pavojų. Ir, tiesą sakant, nėra paprasto būdo apskaičiuoti, kada jis išsiblaivys“, – pastebi Tomas Kajokas.
Tad vairavimo kultūra neatsiejama nuo šventės kultūros. Žmonės turėtų žymiai atsakingiau vartoti alkoholį.
Tikra istorija: žuvo per Jonines avarijoje, kitus teko gaivinti
Kad geriau įsivaizduotume tamsiąją Joninių šventės pusę, paklausėme Sonatos Kukienės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vyriausios specialistės, ar per Jonines labai padaugėja gelbėjimo darbų po avarijų.
Specialistė prisiminė, kad 2020 m. Joninių savaitę (birželio 22-28 d.) ugniagesiai gelbėtojai po eismo įvykių atliko 34 gelbėjimo darbus.
Pasak ugniagesių gelbėtojų, šventinėmis dienomis gyventojai labiau skuba, nepaiso saugaus greičio, kartais prie vairo sėda neblaivūs, todėl ir avarijų padariniai būna skaudesni.
Suprasti akimirksniu
- Pernai ugniagesiai atliko 1608 darbus autoavarijose
- Panaudoję gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 168 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 59 žuvusiuosius.
Deja, mirčių neišvengta, vienoje iš autoavarijų žuvo žmogus. Pernai birželio 26 d. Kėdainių rajone susidūrė automobiliai. Visi trys automobiliuose esantys asmenys buvo prispausti. Juos, naudodami hidraulinę gelbėjimo įrangą, išlaisvino ugniagesiai gelbėtojai. Sužeistieji buvo perduoti greitosios pagalbos medikams. Vienam vyrui medikai konstatavo mirtį.
Pasak Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Andriaus Eidimto, „Neretai vairuotojai neatsargiai lenkdami arba dėl kitų priežasčių įvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ir susiduria su kita transporto priemone, apakinti saulės blyksnių atsitrenkia į priekyje važiuojantį automobilį, kartais nelaimės priežastis būna ir vairuotojų nuovargis“.
A.Eidimtas taip pat pažymėjo, kad įvykus autoavarijai, sutrikdomas eismas, neretai automobiliai užtveria pravažiavimą, todėl ugniagesiams daugiausia darbo būna juos nutempti į šalikelę ir atlaisvinti judėjimą. Tam kartais tenka pasitelkti ir specialią techniką.
Kitas pavyzdys – taip pat praėjusiais metais birželio 27 d. Vilkaviškio rajone nuo kelio nuvažiavo lengvasis automobilis. Vairuotojas prispaustas nebuvo, tačiau buvo praradęs sąmonę dėl sveikatos sutrikimo. Ugniagesiai jį gaivino, kol atvykę medikai perėmė gaivinimą.
Paprastai ugniagesiai, atvykę į eismo įvykio vietas, pirmiausia išjungia automobilių akumuliatorių, kad nekiltų gaisras, jeigu reikia, naudodami gelbėjimo įrangą išlaisvina nukentėjusius, atlieka jų gaivinimą, kol atvyksta greitosios pagalbos medikai, patraukia nuo kelio automobilius, sušluoja duženas ir nuplauna jį.
Ar mažos alkoholio dozės ir vairavimas – suderinami?
Jei po tokių istorijų vis dar kyla klausimų, ar galima kažkaip suderinti ir ilgą šventimą ir vairavimą, kreipkimės į specialistą – toksikologą ir psichoterapeutą Tomą Kajoką. Medicinos mokslų daktaras pastebi, kad alkoholis veikia skirtingas smegenų sistemas ir skirtingus receptorius, jo poveikis priklauso nuo koncentracijos.
Kai alkoholio koncentracija kraujyje pasiekia apie 0,5 promilės, jis ima raminti, migdyti, o nuo 0,8 promilės alkoholis aktyviai slopina pojūčius, atmintį, sąmonę. Pastaruoju metu tvyrantis karštis ir nuovargis tik blogina situaciją.
„Kuo mažiau žmogaus organizme skysčių, kuo labiau dehidratavę esame, tuo stipresnis alkoholio poveikis. Kita vertus, alkoholis veikia ne visai tiesiogiai, jis veikia įtraukdamas įvairius elektrolitus ir karščio fone žmogus kitaip reaguoja į alkoholį, jis gali greičiau apsvaigti“, – paaiškino dr. Tomas Kajokas.
Ir, ko gero, svarbiausias momentas: logika „jaučiu, kad jau vėl esu blaivus“ negalioja.
„Niekada neturėtume kliautis savo subjektyviu pojūčiu. Eksperimentais įrodyta, kad subjektyvus prablaivėjimo pojūtis atsiranda greičiau nei kraujyje sumažėja alkoholio koncentracija“, – pastebi dr. Tomas Kajokas.
Kaip skyla alkoholis
Alkoholis visų žmonių organizmuose skyla vienodu, maždaug pastoviu greičiu, o alkoholio mažėjimą kraujyje galima pavaizduoti tiesia linija. Ta tiesė kiekvienam žmogui vis kitokia, tačiau per valandą žmogus gali suskaidyti apie 10–15 ml spirito, daugiau – jei išgeriantis žmogus, mažiau – jei pažeistos kepenys.
80 ml gryno spirito (toks kiekis yra stiklinėje stiprių gėrimų) gali skilti net 8 valandas.
„Alkoholis greta visų kitų efektų, stimuliuoja mūsų simpatinę sistemą, skatina kitų stresinių hormonų išsiskyrimą. Kūnas tai patiria kaip fizinį krūvį, kaip papildomą darbą. O juk paprastai per karščius rekomenduojama tūnoti pavėsyje. Per karščius tiktų gaivintis nealkoholiniais gėrimais arba tiesiog gerti vandenį“, – apibendrina dr. Tomas Kajokas.
