Kaip elgtis kelyje, kai bet kurią dieną gali patvinti net ir saugiai atrodančios miesto arterijos?
Bent jau Vilniuje derėtų pasisaugoti hidrosmūgio, nuo šlaitų srūvančių vandens krioklių su žvyro užtaisu ar fontanais iš kanalizacijos šulinių trykštančių vandens stulpų važiuojant Geležinio Vilko (ties „Akropoliu“, Saltoniškių g.), Ateities, Narbuto (ties „Panorama“), Ukmergės gatvėse, taip pat net ir naujajame Vilniaus vakariniame aplinkkelyje.
Kitaip tariant, net ir ten, kur kelio dangos reljefas nesudaro sąlygų baseinui formuotis, nes tvanas gali kilti ir dėl to, kad springsta per siauri kanalizacijos vamzdžiai.
Taigi, jei yra galimybė, per dideles liūtis, kurios šią savaitę vėl prausia Lietuvą, geriau susilaikykite nuo kelionių, nes ne tik kanalizacijos vamzdžiai kelia rūpesčių – ant automobilių virsta ir medžiai.
Jei kelionės išvengti neįmanoma, pabandykite laikytis šių patarimų:
1. Jei prognozuojama liūtis, venkite aukščiau išvardytų, liūdnai pagarsėjusių gatvių, važiuokite tolimesniu, bet saugesniu maršrutu.
2. Klausykitės radijo pranešimų, sekite informaciją naujienų portale 15min – žinosite naujausią informaciją.
3. Jei privažiavote apsemtą ruožą, geriau sustokite, išlipkite ir pamatuokite gylį. 15 cm gylio intensyvi vandens srovė gali išversti žmogų iš klumpių. 60 cm gylio miesto upė gali nunešti ir automobilį. O Vilniuje potvynių metu susiformuoja net iki 1,5 m gylio vandens kloakos. Geriausiu atveju prarasite automobilio registracijos numerį – srovė jį lengvai ištraukia iš rėmelio. Blogiausiu – visą automobilį.
Daugelio vadinamųjų miesto visureigių prošvaisa – 17–20 cm. Be to, važiuojantis per balą automobilis kelia bangas. Todėl, vengdami prisemti vandens į saloną ir sugadinti variklį (jei vandens patektų į oro filtrą), į gilesnės nei 15 cm balas geriau nevažiuokite. Rizikuoti neverta. O plačiau apie gresiantį hidrosmūgį ir kitus vasaros pavojus galite pasiskaityti čia.
4. Net ir negilios balos gali būti pavojingos, jei vanduo neperregimas ir nematote pasislėpusių kliūčių. Po vandens sluoksniu gali slėptis nušokęs kanalizacijos dangtis ar aštri duobė, kuri įkalins jūsų automobilį ilgam.
5. Sakoma, kad protingi žmonės mokosi iš svetimų klaidų, o tik kvailiai iš savų. Jei matote gatvėje bent vieną automobilį, apsemtą iki ašies ar durelių krašto – nerizikuokite, nes pateksite į tuos pačius spąstus. Ir net jei aukštas visureigis, keldamas gražias bangas, sėkmingai prašoko vandens kliūtį, dar nereiškia, kad balą perplauksite kiek paaukštintu krosoveriu. Nebekalbant apie standartinio aukščio automobilius.
Tokiu atveju arba saugiai sustokite šalikelėje, arba junkite atbulinę pavarą ir stenkitės saugiai pajudėti atgal – gal pavyks pasukti į kitą gatvę.
6. Net ir negili bala, kurią bandysite perplaukti, gali pakenkti jūsų automobiliui. Ir čia kalbame ne apie hidrosmūgį, kurį pirmiausia patiria tie automobiliai, kurių oro paėmimo angos yra žemai (pvz., „Renault Scenic“).
Kai kurios įkaitusios detalės (nebekalbant apie elektros laidus), panardintos į vandenį gali sugesti arba dirbti neefektyviai. Pavyzdžiui, katalizatoriai. Sugadinę šią detalę mokėsite krūvą pinigų remontui (greičiausiai teks keisti nauju).
7. Jei įvertinote pavojų ir vis dėlto nusprendėte važiuoti, laikykitės aukščiausios kelio dangos vietos (gatvės yra išlinkusios) arba tiesiog gatvės vidurio, toliau nuo bordiūro.
8. Įveikdami balą važiuokite tolygiai. Nes galimai automobilio priekiu stumsite prieš save vandens bangą, tokiu būdu apsaugodami variklį. Tačiau, jei greitį sumažinsite, banga gali užlieti gyvybiškai svarbius mazgus ir elektros kontaktus.
TAIP PAT SKAITYKITE: 5 automobilio detalės, kurioms labiausiai kenkia važinėjimas per potvynį
