Šią savaitę 15min skaitytojų paklausėme, koks būtų geriausias būdas kovoti su greitį viršijančiais vairuotojais. Daugiau nei 5 tūkst. jų sudalyvavo apklausoje, kurioje populiariausias atsakymo variantas... „Situacija gera, nieko keisti nereikia“. Šį variantą rinkosi net 27 proc. visų respondentų.
Toks rezultatas tarsi patvirtina, jog kas ketvirtą vairuotoją eismo situacija tenkina ir kas antras automobilis, važiuojantis per greitai, yra kone norma.
Vis tik trys ketvirtadaliai respondentų nebuvo tokie abejingi. 19 proc. jų pasisakė už tai, kad greičio mėgėjus stabdytų baudų didinimas, o 21 proc. – už dažnesnes greičio matavimo akcijas, kai, pavyzdžiui, visi stacionarūs matuokliai fiksuoja greičio viršijimą be tolerancijos.
16 proc. manė, kad efektyviausias būdas – civilinės atsakomybės draudimas ir tiesioginė jo kainos priklausomybė nuo KET pažeidimų. Kiek daugiau, 17 proc., mano, kad svarbiausia – šviesti vairuotojus apie greičio viršijimo žalą pasitelkiant socialines reklamas ir vairavimo mokyklas.
Neseniai panašų tyrimą atliko ir draudimo bendrovė „ERGO Insurance“, tačiau ten tarp atsakymo variantų nebuvo to, kuris pasirodė populiariausias 15min apklausoje. Kiti variantai išsidėstė panašiai: daugiausia žmonių mano, kad efektyviausias būdas mažinti greitį yra baudų didinimas ir dažnesni policijos reidai.
Komentuodamas pastarojo tyrimo rezultatus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto, Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskis teigė, kad geriausiai veikia visų veiksnių suma, o ne atskiras kažkurio vieno įgyvendinimas.
„Finansinės poveikio priemonės labai greitai koreguoja vairuotojų elgesį – tuo buvo galima įsitikinti 2007 m., kuomet buvo sugriežtinta vairuotojų atsakomybė ir tai davė labai greitą efektą. Socialinė reklama ir kitos švietimo priemonės irgi veikia, bet jos yra ilgalaikės priemonės, todėl jų poveikį sunku įžiūrėti trumpuoju periodu. Jas reikėtų diegti nuo darželio ir mokyklos ir tada gatvėse po dešimtmečio kito važinės visai kito mentaliteto ir mąstymo vairuotojai“, – nurodė ekspertas.
