Tokių situacijų pasitaiko kone kiekvienoje šeimoje. Kai kurie artimieji arba draugai mėgsta griežtai drausti vairuotojui vartoti alkoholį. Dar kiti ragina to nedaryti švelniai ir išreiškia jam užuojautą. Kaip čia taip – visi švenčia, o tas žmogus kenčia.
Alkoholis mus slopina
Kaip į šią situaciją žvelgia sertifikuotas Europos psichologas Arūnas Norkus?
Psichologas pačiam vairuotojui prieš išgeriant siūlo užduoti sau tris klausimus:
- Pirmas klausimas – kodėl išgeriu? Ar mane paveikia kiti, ar tai mano pasirinkimas?
- Antras – ką man tai duos? Ar tapsiu linksmesnis, ar geriau save vertinsiu?
- Trečias – jei padaryčiau avariją, kas bus atsakingas, ką apie tai pasakytų aukos artimieji, ką parašytų žiniasklaida?
Įvairios institucijos šventiniu laikotarpiu skatina žmones netylėti – drausti vairuotojui išgerti net ir truputį.
Psichologas teigia, kad per humorą arba asmeninį pavyzdį galima pasiekti daugiau naudos.
A.Norkus primena, kad alkoholis veikia slopinančiai. Jis slopina visus smegenų centrus ir motorines reakcijas. Net ir maža dozė turi tokį poveikį. Kai reakcija sulėtėja, prarandama brangi reakcijos laiko sekundės dalis, kai dar buvo galima sustabdyti ar kitaip išvengti tragedijos.
Kartu užslopinamas ir žmogaus „super ego“ – kuris kontroliuoja mūsų elgesį. Tuomet išlenda nepatenkinti psichologiniai poreikiai.
Jei gyvenime trūksta linksmybių, smagumo – norisi linksmintis, dainuoti. Jei trūksta bendravimo – pradedama labai komunikuoti. Kai kuriems trūksta savivertės, todėl jie pradeda agresyviau vairuoti, didėja greitis, išauga pasitikėjimas savimi.
Kai kuriems trūksta savivertės, todėl jie pradeda agresyviau vairuoti, didėja greitis, išauga pasitikėjimas savimi.
Elgtis panašiai – psichologinis poreikis
„Gerti su protu – nelogiškas teiginys. Tai socialinis išmokimas, ateinantis nuo senų laikų – kaip čia švęsi visai be alkoholio. Jeigu negaliu daug, tai galiu truputį. Tuo labiau, kad aplinka tai skatina.
Net ir sistema vairuotojus psichologiškai auklėja tik tuomet, kai jie jau būna dėl vartojimo praradę teisę vairuoti. Galėtų jau vairavimo kursuose būti psichologijos mokymai“, – akcentuoja psichologas.
Specialistas pabrėžia, jog čia labai svarbu, ar asmenybė stipri – negeria savo sprendimu, ar paklūsta kitų spaudimui. Dažniausiai tuo metu jaučiamas nepatogumo jausmas.
Mūsų vienas psichologinių poreikių – būti panašiems, elgtis panašiai. Jeigu prie stalo dauguma nevartojantys alkoholio – tuomet sunku išdrįsti pakelti taurę. Norisi pritapti prie daugumos.
Jei prie stalo visi geria, tuomet be galo sunku negerti – reikia turėti stiprų charakterį, kad atsisakęs nesijaustum dėl to prastai. Jei žmogus turi labai aiškias vertybines nuostatas, atsisakyti darosi labai lengva ir paprasta.
Jei žmogus turi labai aiškias vertybines nuostatas, atsisakyti darosi labai lengva ir paprasta.
Tokioje situacijoje galima gana lengvai atpažinti nepilnavertiškumo kompleksą – bijoma atsisakyti, o atsisakius – ką nors įžeisti. Bijoma būti savimi.
Kaip reikėtų elgtis, jei vakarėlyje yra toks vairuotojas, kuris negeria, o vėliau visus parveš namo?
Psichologiškai būtų daug efektyviau, jei šis žmogus būtų pristatomas kaip vertingas ir garbingas – jis yra tas, kuris sugeba linksmintis ir neišgėręs, stiprus ir švarus žmogus.
Čia gali praversti ir geras humoro jausmas – puikūs pokštai yra puiki motyvacijos priemonė, palaikymas. Jei kompanijoje atsirastų vienas kitas nevartojantis alkoholio (nors ir nevairuojantis), vairuotojas tikrai jaustųsi smagiau.
Atsakingumas yra tikroji laisvė
Čia psichologas prisimena seną nutikimą, kai į jo rankas kadaise pakliuvo A.Maceinos knyga apie atsakomybę ir laisvę: „Keletą kartų ją skaičiau. Ten daug rašoma apie tai, kad tikrai laisvais tampame tada, kai pasirinkdami priimame ir visą atsakomybę.
Kalbant apie alkoholio ir vairavimo temą tiesa yra nekvestionuojama – išgerdamas žmogus elgiasi neatsakingai, bet išvengti atsakomybės tai jam nepadės.”
Išgerdamas žmogus elgiasi neatsakingai, bet išvengti atsakomybės tai jam nepadės.
Taip pat priminė, jog gana dažnai negailim pinigų vaišėms ir alkoholiui, tačiau kažkodėl taupome taksi sąskaitai. Išgėrimui pinigų turime, o saugiai sugrįžti su taksi – neapsimoka?
Pašnekovas tiki, kad Lietuvos visuomenė gyvuoja pereinamajame laikotarpyje, kai mūsų elgseną vis dar stipriai veikia ankstesnių laikų palikimas.
„Mentalitetas keičiasi lėtai. Tačiau tikiu, kad mūsų vaikaičiai sulauks, kai laisvę realizuosime per atsakomybę“, – kalbėjo A.Norkus.
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
