Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant automobilį – vienas dažniausių KET pažeidimų. Kasmet dėl jo nubaudžiama apie 20 tūkst. vairuotojų. Paradoksalu, tačiau net 75 proc. apklausoje dalyvavusių vairuotojų sutinka, kad KET pažeidžiantys ir avarijas sukeliantys eismo dalyviai už privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą turėtų mokėti brangiau nei drausmingi vairuotojai.
„Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, jog didžioji dalis šalies vairuotojų kalbėjimo telefonu prie vairo netraktuoja kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl draudimo poliso kainos didinimas jiems atrodo logiškas kovos prieš pažeidėjus būdas. Ne paslaptis, kad privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainą lemia visuma veiksnių, o vairuotojų pelnytos nuobaudos ir sukauptas KET pažeidimų kiekis – vienas iš jų“, – teigia Tomas Nenartavičius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius.
40 proc. vairuotojų teisinasi, kad mobilųjį telefoną naudoja tik kritiniais atvejais, retai tai darantys pripažįsta 21 proc., o dažnai ir nuolat – 10 proc.
Pasak T. Nenartavičiaus, saugaus eismo specialistų atlikti tyrimai rodo, kad vairuotojui kalbant telefonu, avarijos rizika išauga iki keturių kartų: „Be jokios abejonės, mobilusis telefonas yra papildomas rizikos veiksnys, galintis nulemti ir skaudžią nelaimę“.
Kaip aiškėja iš atliktos vairuotojų apklausos, tik 29 proc. vairuotojų vairuodami niekada nesinaudoja mobiliuoju telefonu, o kiti tai daro dažniau ar rečiau. „40 proc. vairuotojų teisinasi, kad mobilųjį telefoną naudoja tik kritiniais atvejais, retai tai darantys pripažįsta 21 proc., o dažnai ir nuolat – 10 proc. Vadinasi, didžioji dalis besinaudojančių telefonu sąmoningai suvokia šio įrenginio daromą žalą vairuojant, tačiau nuolaidžiauja sau priklausomai nuo situacijos“, – sako draudimo ekspertas.
Tik kiek mažiau nei pusė visų vairuotojų (46 proc.), kurie naudojasi mobiliuoju važiuodami, tai daro laikydamiesi taisyklių – naudojasi laisvųjų rankų įranga. Kiti vairuotojai prie vairo įsigudrina rašyti trumpąsias žinutes (13 proc.), naršyti internete ir socialiniuose tinkluose (2 proc.). Trys žmonės prisipažino, kad vairuodami sugeba žaisti telefonu vaizdo žaidimus.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad vairuotojams, kurie vairavimo metu rankomis naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis, gresia nuo 28 iki 86 eurų bauda. Mobiliuoju telefonu nedraudžiama naudotis tuo atveju, jei transporto priemonė stovi ir jos variklis yra išjungtas.
T. Nenartavičius teigia, kad nors iš „ERGO Insurance“ Lietuvoje apklausos aiškėja, kad pažeidimo mastai yra milžiniški, tačiau vairuotojai slepia, jog eismo įvykiai įvyksta dėl neatsakingo mobiliosios įrangos naudojimo. „Prisimenu tik vieną atvejį, kai vairuotojas prisipažino, kad avarija įvyko dėl mobiliojo telefono – esą vairuodamas jis bandė pakelti nukritusį telefoną, atitraukė žvilgsnį nuo kelio ir įvyko nelaimė“, – pasakoja T. Nenartavičius.
Tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų vairavimo ypatumus ir nuostatas, buvo atliktas spalio 17 – lapkričio 2 dienomis. Tyrimo metu apklausta tūkstantis 18-74 metų amžiaus šalies gyventojų, kurie vairuoja transporto priemones.
