Vairuotojo veiksmų vertinimas
Teisės aktai numato, kad kelio savininkas arba valdytojas privalo užtikrinti gatvės dangos būklę, kuri yra reikalinga įprastam gatvės naudojimui. Tuo tikslu jis privalo vykdyti nuolatinę gatvės dangos priežiūrą ir remontą, o dėl netinkamo šios pareigos vykdymo jam kyla griežta atsakomybė, kitaip dar vadinama atsakomybė be kaltės. Gatvės savininkas (valdytojas) atsakomybės galėtų išvengti tik tais atvejais, kai žala padaryta dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens neteisėtų veiksmų.
Paprastai tokiais atvejais yra vertinama, ar laikantis visų kelių eismo taisyklių duobės kelyje nebuvo galima išvengti. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nepakanka vien to, kad vairuotojas važiavo leistinu greičiu, kadangi kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotoją kelyje būti atidžiam ir apdairiam, t.y. pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į kelio reljefą, pastebėjus kliūtį kelyje sulėtinti greitį ir saugiai ją apvažiuoti ir panašiai.
Praktikoje dažniausiai patenkama į tokias situacijas, kai duobė yra apsemta vandens ir vairuotojas natūraliai negali įvertinti duobės gylio, ypač važiuojant apsunkintomis vairavimo sąlygomis, pavyzdžiui, tamsiu paros metu, lietingu oru. Reikšminga aplinkybė vairuotojo veiksmų įvertinimui yra ir ta, ar apie kelio defektus vairuotojai buvo įspėti specialiu kelio ženklinimu.
Svarbu, jog eismo įvykis būtų tinkamai užfiksuotas, todėl visų pirma į įvykio vietą reiktų iškvieti policiją. Būtent policija įvertins, ar vairuojant nebuvo padaryta kelių eismo taisyklių pažeidimų
Jeigu kelių eismo taisyklių pažeidimų vairuotojo veiksmuose nenustatoma, atsakomybė už žalą tenka kelio savininkui arba valdytojui.
Žingsniai po incidento
Svarbu, jog eismo įvykis būtų tinkamai užfiksuotas, todėl visų pirma į įvykio vietą reiktų iškvieti policiją. Būtent policija įvertins, ar vairuojant nebuvo padaryta kelių eismo taisyklių pažeidimų. Policija taip pat aprašys įvykio aplinkybes, padarytą žalą ir išduos pažymą vairuotojui, kurios pagrindu toliau bus galima reikalauti žalos atlyginimo.
Jeigu automobilis yra apdraustas kasko draudimu, reikėtų nedelsiant susisiekti su draudiku ir sekti jo tolimesnius nurodymus. Žalos kompensavimo procedūra šiuo atveju yra greita ir nesudėtinga, kadangi kompensaciją vairuotojui sumoka draudimo bendrovė, be to, tokiais atvejais paprastai netaikoma draudimo išskaita.
Tokiu atveju, jei automobilis nėra draustas kasko draudimu, žalą administruoti tenka pačiam vairuotojui - surinkti žalos faktą ir dydį patvirtinančius įrodymus, pareikšti pretenzijas už žalą atsakingiems asmenims.
Įrodymų rinkimas
Renkant žalos faktą ir dydį patvirtinančius įrodymus svarbiausią vaidmenį atlieka policijos dokumentai, tačiau patartina ir pačiam vairuotojui fiksuoti įvykio aplinkybes, pavyzdžiui, nufotografuoti įvykio vietą bei išoriškai matomus automobilio apgadinimus, nusibraižyti įvykio schemą.
Jeigu apgadintos tik automobilio padangos, pakaktų naujų padangų įsigijimo kvito ir keitimo išlaidų patvirtinančių dokumentų. Vis dėlto įtariant, jog automobiliui buvo padaryta daugiau žalos, patartina kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus, kurie įvertins apgadinimų apimtį, nustatys jų susidarymo priežastis, apskaičiuos žalos dydį.
Į norimos gauti kompensacijos sumą reikėtų įskaičiuoti visas išlaidas, susijusias su įvykiu. Be minėtų automobilio remonto išlaidų, į kompensacijos sumą galima įtraukti turto vertinimo išlaidas, automobilio nuvilkimo išlaidas, taksi išlaidas ar kitas išlaidas, kurių asmuo nebūtų turėjęs, jei nebūtų patekęs į įvykį.
Pretenzijų reiškimas
Surinkus įrodymus galima reikšti pretenzijas už žalą atsakingiems asmenims. Iki šiol pasitaikydavo neaiškumų, kam konkrečiai šias pretenzijas reikėtų adresuoti. Savivaldybės dažnai atmesdavo vairuotojų pretenzijas, argumentuodamos tuo, kad kelio priežiūrą yra perdavusios įmonėms ir nurodydavo kreiptis į jas. Priežiūrą atliekančios įmonės atsisakydavo tenkinti pretenzijas, kadangi jos nėra kelio savininkės.
Remiantis paskutiniais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais vienoje iš išnagrinėtų kasacine tvarka civilinių bylų, tokiais atvejais už žalą yra atsakinga būtent savivaldybė, kadangi ji, kaip kelio savininkė, atsako už kelio defektus. Kelio priežiūros perdavimas kitam asmeniui nereiškia valdymo teisės perdavimo, todėl kelią prižiūrinti bendrovė nėra tiesiogiai atsakinga žalą patyrusiems vairuotojams. Remiantis šia teismų praktika, pretenzijas dėl tokios žalos galima iš karto teikti savivaldybei, kurios teritorijoje įvyko įvykis.
