Europos Parlamentas (EP) 2016 m. paskelbė iniciatyvą, kurios pagrindinis tikslas – įvesti Europos Sąjungos (ES) teisines normatyvas robotams ir DI. Būtent apie šią iniciatyvą ir jos tikslus bei bendros Europos robotikos agentūros steigimą EP ir Europos Komisijos (EK) nariai šią savaitę diskutavo su mokslo ir technologijų žurnalistais.
Kaip tikina rezoliucijos iniciatorė ir sudarytoja Mady Levaux-Stehres, robotų kasdieniame žmogaus gyvenime nuolat daugėja, o kartu ir rizikų, kurios iškyla dėl kontakto su „mašinomis“.
„Valstybės turi susitarti, kokios teisinės normos bus taikomos robotams. Dabar būtina nuspręsti, kaip bus reglamentuojamas bet koks žmogaus ir roboto kontaktas. Didžiausią dėmesį, mano nuomone, reikia skirti žmogaus saugumui, privatumui ir laisvei. Bet būtina nepamiršti ir duomenų apsaugos“, – teigia M. Levaux-Stehres.
Vienas pagrindinių tokios EP iniciatyvos priežasčių – bepiločiai automobiliai. Europoje, kaip ir visame pasaulyje, ekspertai ir visuomenė aktyviai diskutuoja, kas turėtų prisiimti atsakomybę, jeigu automobilis padaro avariją. Ir tuo labiau – jeigu jos metu miršta žmonių. Vienas iš konferencijos svečių – T. Belpaeme`as savo tyrimuose būtent ir nagrinėja bepiločių automobilių klausimą.
„Privalome suprasti, kad bepiločiai automobiliai yra tokie patys robotai, tiesiog jie turi kitokį pavidalą, o jo viduje sėdi žmogus“, – sako profesorius.
Jo nuomone, gana paprasta nustatyti, kas bus atsakingas tada, jeigu bepilotis automobilis padarys avariją.
Robotas visada turės savininkus, kurie jį naudoja. Taigi tie žmonės ir turėtų prisiimti atsakomybę.
„Dabar vyksta labai aršios diskusijos šia tema. Vieni tikina, kad robotas turėtų būti atsakingas už savo klaidas. Aš su tokia nuomone nesutinku. Robotas visada turės savininkus, kurie jį naudoja. Taigi tie žmonės ir turėtų prisiimti atsakomybę“, – LRT.lt sako profesorius.
Nors surasti atsakingus už avarinę situaciją gana paprasta, profesoriaus žodžiais, daug sunkiau nustatyti, kaip išmokinti robotą pasirinkti.
„Įsivaizduokite, bepilotis automobilis patenka į avarinę situaciją. Jis turi rinktis: vienu pasirinkimu išgelbės tris žmones, kitu – vieną. Kaip išspręsti šią situaciją? Ar tikrai etiška manyti, kad vieno žmogaus gyvybė menkesnė už trijų? Jeigu neišvengiamai kažkas turės nukentėti, kaip tokie automobiliai pasirinks? Kaip mes patys pasirinktume?“ – klausia robotikos ekspertas.
T.Belpaeme`as įsitikinęs, kad robotus visuomenė turėtų laikyti ne galimais priešais, o tiesiog itin naudingais įrankiais. Tačiau naudingi jie bus tada, kai žmonės galės juos saugiai naudoti.
„Skeptiškai vertinu pareiškimus apie robotų apokalipsę. Bet privalome susitarti ir nustatyti teisines normatyvas visiems atvejams – tik taip galėsime jaustis saugiai“, – tikina T.Belpaeme`as.
