Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, spalvų pasirinkimas rodo, kad esame praktiškų žmonių tauta, labiau galvojanti apie automobilio priežiūros subtilybes ir tiesiogiai nesiejanti automobilio spalvos su saugumu kelyje.
„Tyrimai apie tai, kaip koreliuoja automobilio spalva ir tikimybė patekti į eismo įvykį, atliekami nuolat. Ko gero paradoksaliausia yra tai, kad, galvodami apie automobilio spalvą, mąstome apie praktiškumą, kiek ji yra tepli ir kiek ant jos matysis purvas, dulkės. Bet vairuodami automobilį ar sėdėdami jo viduje mes patys realiai jos juk beveik niekada nematome. Todėl pats svarbiausias kriterijus, kalbant apie spalvą, turėtų būti automobilio matomumas kitiems eismo dalyviams. Sprendžiant pagal naujai registruotų automobilių statistiką atrodo, kad norime tiesiog paskęsti minioje“, – konstatuoja A.Žiukelis.
Ryškūs automobiliai pastebimi geriau
Lietuvos gyventojai mažiau linkę rinktis ryškios spalvos transporto priemones. Pernai šalyje mažiausiai registruota geltonų, oranžinių ir violetinių lengvųjų automobilių. Tiesa, į populiariausių spalvų penketuką papuola ir balta bei raudona.
„Svarbiausia suprasti, kad matomumas matomumui nelygu. Įprastomis sąlygomis visi automobiliai pastebimi aiškiai ir gerai. Tačiau lyjant, apsiniaukus, o ypač tamsiu paros metu spalva tampa svarbiu veiksniu. Australijos Monash universiteto eismo įvykių tyrimų centro mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad, pavyzdžiui, tamsiu paros metu balti, geltoni ir oranžiniai automobiliai yra kur kas geriau matomi nei tamsių bei pilkų atspalvių transporto priemonės. Žinant, kad Lietuvoje daugiau nei pusę metų vyrauja būtent tamsus laikas, į šiuos argumentus verta įsiklausyti“, – aiškina A.Žiukelis.
Tame pačiame tyrime taip pat nurodoma, kad lietingu oru geriausiai pastebimos ryškiai oranžinės ar žaliosios citrinos spalvos transporto priemonės.
Svarbiausias faktorius – atidumas vairuojant
„Dar kartą pasikartosiu, kad vairuotojui nėra skirtumo, kokios spalvos mašiną jis vairuoja. Tačiau faktas, kad dalis eismo įvykių nutinka būtent dėl kitų vairuotojų kaltės ir nepriklauso nuo to, kaip saugiai vairuojame mes patys. Statistiškai, būtent juodos ir pilkos spalvos automobiliai dažniau patenka į eismo įvykius tamsiu paros metu bei lyjant. Jie tiesiog sunkiau pastebimi, apie juos dažniau sakoma „išniro tarsi iš niekur“. Būtent šios spalvos dominuoja ir tarp naujai registruotų transporto priemonių ir tai dar viena priežastis būti itin budriems ir atidiems kelyje“, – sako BTA specialistas.
Draudikai administruodami žalas taip pat mato, jog žmonės ir patys prisipažįsta, jog kartais nepastebi automobilio.
„Ir dažniausiai tai būna pilkos spalvos, kuri ypač prastai pastebima lyjant, bei juodos, kuri tiesiog ištirpsta aplinkoje, kai naktį stovite kelkraštyje be šviesų ir atšvaitų, automobiliai. Įdomu tai, kad net ir baltos spalvos automobilis žiemą, prisnigus ar gausiai sningant tampa mažiau pastebimas. Tuo metu atvejų, kai nepastebėtas lieka ryškios spalvos automobilis, savo praktikoje nesu turėjęs“, – aiškina specialistas.
A.Žiukelio teigimu, dėl to, kad kai kurios transporto priemonės dėl savo spalvos yra prasčiau pastebimos, labai svarbu visada važinėti įjungtais žibintais, pasirūpinti, kad jie šviestų taip, kaip priklauso. Nemažiau svarbu ir tai, kad tinkamai veiktų visos šviesos, nebūtų perdegusių lempučių.
„Sustojus šalikelėje, o ypač sugedus ar kitaip priverstinai sustojus, visada, o ypač tamsiu paros metu, būtina pasirūpinti saugumu – ne tik įjungti avarines šviesas, bet ir stovėjimo vietą pažymėti avariniu ženklu, dėvėti liemenę su atšvaitais“, – aiškina specialistas.
Tačiau bet kuriuo atveju pati svarbiausia saugaus eismo sąlyga išlieka pagarba kitiems eismo dalyviams ir koncentracija kelyje.
„Net ir pats ryškiausias automobilis neišgelbės jūsų, jei viršysite greitį, skubėsite, nesilaikysite saugaus atstumo, neprisisegsite saugos diržų ar vairuosite išsiblaškę. Nieko nėra svarbiau už supratimą, kad vairuojant svarbiausia vairuoti, stebėti aplinką, rinktis saugų, o ne leistiną greitį“, – įsitikinęs specialistas.
