Taisyklių laužymas, atrodo, yra vairuotojo kasdienybė, tačiau pažeisti kai kurias taisykles yra visiškas tabu, o kitas – suprantama ir pateisinama. Tačiau ar visi vairuotojai vienodi?
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto iniciatyva kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus Universiteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorija buvo atliktas tyrimas, kuris atskleidė naujų įžvalgų apie Lietuvos vairuotojus ir jų požiūrį į greičio viršijimą bei elgesį kelyje. Reprezentatyvi apklausa buvo vykdyta internetu, iš viso apklausti 800 Lietuvos gyventojai, 18–64 metų Lietuvos vairuotojai.
Ne visi vienodai laikosi KET reikalavimų
Tyrimo metu paaiškėjo skirtingos vairuotojų grupės pagal vertybes, nuostatas, požiūrį į vairavimą ir greičio viršijimą. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje galima išskirti 6 skirtingus vartotojų segmentus: auklėtojai (20 proc.); pasitikintys (17 proc.); besirūpinantys įvaizdžiu (17 proc); atsargūs (16 proc.); teisingieji (16 proc.) ir drąsūs (14 proc.).
Susipažinkite: „auklėtojai“
KOG instituto vadovė dr. Eleonora Šeimienė teigia: „Kiekvienas iš vairuotojų segmentų išsiskiria tik jam būdingu elgesiu kelyje. Įdomu, kad net penktadalį Lietuvos vairuotojų sudaro „auklėtojai“. Šio segmento atstovai mano, kad reikia imtis patiems keliuose „auklėti“ nesilaikančius KET (Kelių eismo taisyklių) arba vairuojančius taip, kaip jiems atrodo nepriimtina. Nors yra griežti kitiems, segmento atstovai turi sau leidžiamų pažeidimų sąrašą: dažniau nei kiti vairuoja pavargę, vairuodami kalbasi telefonu, nesilaiko saugaus atstumo, signalizuoja šviesomis, nerodo posūkių“.
Pasitikėjimas – dorybė ar trūkumas?
Kita vairuotojų grupė „pasitikintys“ (17 proc.) mano, kad daro mažiau už kitus KET pažeidimų ir vairuoja geriau. Tačiau arba jie apgaudinėja save, arba yra sąžiningiausi iš visų vairuotojų. Jie labai pasitiki savo vairavimo įgūdžiais, mano, kad padėtį kelyje kontroliuoja puikiai.
Įvaizdis dar ne viskas
„Besirūpinantys įvaizdžiu“ (17 proc.) vairuotojai yra tie, kuriems svarbu, ką apie jų vairavimą mano kiti. Jie rūpinasi savo mašinomis, domisi naujienomis apie automobilius. Šie vairuotojai nepateisina greičio viršijimo jokiomis aplinkybėmis. Jie daro mažiau pažeidimų nei kiti vairuotojai.
Atsarga gėdos nedaro
Ketvirtoji vairuotojų grupė gali būti įvardinta kaip „atsargūs“ (16 proc.): šie vairuotojai stengiasi KET laikytis kuo atidžiau ir sąžiningiau. Pažeidimų stengiasi nedaryti. Kas mažiau įprasta kitiems vairuotojams, šios grupės atstovams patinka vairuoti lėtai. Kelyje segmento atstovai gana tolerantiški, tačiau jiems labiau nei kitiems nesaugūs atrodo motociklininkai.
Principingiausia grupė
„Teisinguosius“ (16 proc.) galima pavadinti principingiausia vairuotojų grupe. Šio segmento atstovai mano, kad už kiekvieną pažeidimą turėtų būti baudžiama. Nors yra labai griežti KET pažeidimams, patys segmento atstovai taip pat, kaip ir kiti, viršija leistiną greitį iki 10 km/val., viršija greitį lenkimo metu, vairuodami valgo.
Kam mažiausiai galioja KET?
Paskutinė grupė „drąsūs“ (14 proc.) – tai vairuotojai, kurie mano, kad KET yra ne jiems. Jie turi pakankamai vairavimo patirties ir yra įsitikinę, kad gali patys spręsti, kaip vairuoti yra saugu. Jie KET laikosi tik tiek, kiek būtina, kad neįkliūtų, pateisina daugumą taisyklių pažeidimų, ypač greičio viršijimą.
Greičio viršijimas iki 10 km/val. toleruojamas daugumos vairuotojų
E.Šeimienė, KOG instituto vadovė, teigia, kad analizuojant tyrimo dalyvių atsakymus, buvo atskleista, jog labiausiai netoleruojami pažeidimai yra vairavimas išgėrus, važiavimas per raudoną šviesoforo signalą, greičio viršijimas daugiau nei 30 km/val., pėsčiųjų nepraleidimas bei naudojimasis mobiliuoju (be laisvų rankų įrangos). O greičio viršijimas iki 10 km/val. yra laikomas įprastu veiksmu. Taip pat toleruojamas valgymas, atsigėrimas prie vairo, greičio viršijimas lenkimo momentu, signalizavimas, mirksėjimas.
Vairuotojai turi ir daug pasiteisinimų, kodėl galima viršyti greitį. Tik ketvirtadalis (24 proc.) vairuotojų mano, kad nėra aplinkybių, pateisinančių greičio viršijimą. Pusei vairuotojų natūralu, kad greitį galima viršyti lenkimo metu, 38 proc. pateisina greitesnį judėjimą kartu su srautu. Tačiau yra ir gerų žinių: beveik nėra manančių, kad galingas automobilis arba tolumoje matomas žalias šviesoforo signalas suteikia teisę vairuotojui viršyti leistiną greitį.
Nusistovėjusių įpročių keitimo sprendimas – mažinti toleranciją pažeidimams
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys teigia, kad tyrimas atskleidė vieną iš esminių Lietuvos vairavimo kultūros problemų – yra susiklosčiusios kelių eismo taisyklėms prieštaraujančios normos, kad tam tikrus veiksmus atlikti galima, o gal net būtina. Tai tarsi neformalios taisyklės, kurių tarsi niekas vairavimo mokykloje nemokė, bet iš lūpų į lūpas ar tiesiog per patirtį kelyje jos plinta. Tarp tokių normų tvirtai įsitvirtino greičio viršijimas, važiavimas per geltoną šviesoforo signalą ir kitoks elgesys. Tą yra patyręs turbūt kiekvienas, kuris piko metu judrioje gatvėje bandė laikytis leidžiamo greičio – nepasitenkinimas, išreikštas mirksint šviesomis ar pypinant – garantuotas.
Šioje situacijoje, anot A.Kairio, vienintelis kelias – būtina mažinti toleranciją šiems pažeidimams. To galima pasiekti tiek griežtinant bausmes, tiek reaguojant net į nedidelį greičio viršijimą, tiek ir skatinant neigiamą visuomenės požiūrį į tokį elgesį.
